Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kelionė „Vienas vardas – Lietuva“

Benjaminas ŽULYS

„Tūkstantmečio odisėjos“ kapelionas kun. Romualdas Ramašauskas

Penai spalio 5 dieną Klaipėdoje startavo „Tūkstantmečio odisėja“ – Lietuvos buriuotojai pasiryžo per 277 paras apiplaukti visą pasaulį, aplankyti penkis žemynus, 19 valstybių ir jose gyvenančias 24 lietuviškas bendruomenes. Jų kelionės šūkis – „Vienas vardas – Lietuva“. Misija – tapti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio šventės įkvėpėjais ir pakviesti pasaulio lietuvių bendruomenes švęsti šią šventę kartu – liepos 6-ąją. Atlikę savo misiją, „Tūkstantmečio odisėjos“ keliautojai liepos 6-ąją grįš į Klaipėdos uostą, iš kur ir buvo pradėta kelionė. Čia susitiks ir visi šios kelionės dalyviai.

Kai kurie buriuotojai jau grįžo iš kelionės pagal numatytus maršrutus, kiti keliauja toliau. Tarp grįžusių – trečio kelionės etapo „Keiptaunas – Adelaidė“ komandos kapitonas Tauras Rymonis bei šešto etapo „Punta Arenasas – Buenos Airės – Montevidėjas – San Paulas“ komandos narys Paulius Jeršovas. Juos į susitikimą su gyventojais Kaune, Aleksoto seniūnijoje, pakvietė seniūnijos bendruomenės nariai Silvija bei Alvydas Andrėnai ir seniūnė Liukrecija Navickienė.

Svečiai papasakojo, kad idėją keliauti vandeniu aplink pasaulį parėmė Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Ambersail“, jos vadovas Raimondas Daubaras. Bendrovė nupirko brangią, ne vieną milijoną litų kainavusią naujausia šiuolaikine įranga aprūpintą jachtą, kurią pavadino bendrovės vardu. Visa odisėja suskirstyta į vienuolika etapų. Pasikeisdamos plaukia vienuolika įgulų, apie 120 Lietuvos buriuotojų, kurie keičia vieni kitus įvairiose pasaulio vietovėse. Firmos-globėjos lėšomis buriuotojai pristatomi į kelionės vietą, aprūpinami viešbučiais, kitomis reikmėmis ir grąžinami atgal į Lietuvą. Kad viskas vyktų sklandžiai, pagal planą reikia daug organizacinių pastangų, techninio pasirengimo, lėšų. Permainingas klimatas – karštis, audros, milžiniškos bangos, priešpriešinis vėjas ar visiškas štilis sudarė nemažai sunkumų keliautojams. Bet atkaklūs vyrai tai buvo numatę ir tam pasirengė. Buvo imtasi įvairių atsargumo priemonių, kad smarkūs vėjai (kai kada jų greitis siekdavo apie 130 km per valandą) nenublokštų kurio nors keliautojo į šaltas bangas ar nepridarytų kitokių eibių. Taip nenutiko, nes visi buriuotojai – ne naujokai jūrų platumose. Štai T. Rymonis plaukioti jachta pradėjo prieš 34 metus, dar būdamas paaugliu, kiti taip pat turi nemažai jūreivystės patirties.

Jachtos „Ambersail“, kuria plaukė keliautojai, ilgis – 19,25 m, plotis – 5,25 m, grimzlė – 3,8 m, kylis – 7,5 t, svoris – 13,5 t, stiebo aukštis – 26 m, bendras visų trijų burių plotis – 400 kv. metrų. Ši jachta yra „Volvo 60“ klasės laivas, kaip ir kiti šios klasės laivai, sukurtas dalyvauti prestižinėse varžybose aplink pasaulį. Tokie laivai privalo būti ne tik lengvi ir greiti, bet ir ypač tvirti, patikimi. Tad ir šiam laivui statyti panaudotos pažangiausios technologijos ir medžiagos. Korpusas – kevlaro kompozito, stiebas – anglies pluošto, vantai – nerūdijančio plieno, o gervės, blokai pagaminti iš titano ir kitų lengvųjų lydinių. Prieš kelionę buvo atlikta kompleksinė laivo profilaktika, patikrintas kiekvienas varžtelis. Laive įrengta sudėtinga navigacinė sistema, palydovinė įranga, yra gelbėjimo liemenės ir plaustai, patikimai veikia valdymo pultas. Pagalbiniu ryšiu galima transliuoti laidas iš jachtos, esančios vandenyno viduryje į bet kurį pasaulio kraštą, taip pat ir į Lietuvą.

Prieš kelionę Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus odisėjos kapitonams tarsi įpareigojimą įteikė Lietuvos Prezidento vėliavą, kad ji drauge su trispalve keliautų aplink pasaulį ir pasiektų kiekvieną aplankytą lietuvių bendruomenę. Vėliava su dokumentais gabenama itin saugioje pakuotėje, kad jai nepakenktų jokie netikėtumai. (Prezidento vėliava ant laivo stiebo galima iškelti tik tuomet, jei laive būna pats Prezidentas.) Šalies vadovas kapitonams taip pat įteikė 24 kreipimus į lietuvių bendruomenes, kviesdamas jas liepos 6-jąją švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Odisėjos metu kiekvienas pasaulio lietuvis internetu arba atvirlaiškiu gali rašyti „Odę Lietuvai“ užsienyje įsikūrusioms lietuvių bendruomenėms. (Tokie atvirlaiškiai su palikta vieta tekstui buvo išdalyti ir susitikimo dalyviams Aleksoto seniūnijoje.)

Susitikime Aleksote buvo prisimintas ir 1989 metų pavasaris, kai pirmą kartą Lietuvos buriavimo istorijoje trys jachtos – „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ pradėjo laisvės žygį. Tuomet jachtose plaikstėsi lietuviškos trispalvės, nors Klaipėdos uosto laivuose dar kabojo raudonos vėliavos su kūju ir pjautuvu.

„Tūkstantmečio odisėjos“ misionierių maršrutai nusidriekė įvairiomis kryptimis. Štai pirmojo maršruto, kuriam vadovavo kapitonas Saulius Pajarskas, trasa driekėsi nuo Klaipėdos, per Kylį ir Las Palmasą. Atstumas – 2403 jūrmylės. (Viena jūrmylė – 1852 metrai.) Andrius Jasinskas vadovavo maršrutui nuo Las Palmaso iki Keiptauno, atstumas 4570 jūrmylių. Ilgiausiam 5780 jūrmylių maršrutui Keiptaunas – Adelaidė, trukusiam daugiau nei tris savaites, vadovavo kapitonas T. Rymonis. Paskutinis maršrutas, truksiantis nuo birželio 9-os iki liepos 6-os (atstumas 2490 jūrmylių), bus Londonas – Oslas – Kopenhaga – Gdanskas – Stokholmas – Sankt Peterburgas – Talinas – Ryga – Klaipėda. Maršrutui vadovaus kapitonas Paulius Egidijus Kovas. Iš viso per šį žygį buriuotojai įveiks 37 500 jūrmylių.

T. Rymonis ir P. Jeršovas papasakojo, kad kiekvienoje aplankytoje lietuvių bendruomenėje tautiečių buvo sutikti labai pagarbiai, su dainomis, šokiais, vaišėmis, tautiniais rūbais ir šūkiu: „Lietuva!“ bei džiaugsmo ašaromis veiduose. Kai kurie jų turėdavo lietuvišką trispalvę, Prezidento vėliavą, glebėsčiavo keliautojus iš Lietuvos. Mūsų tautiečiai labai puoselėja lietuvybę. Pavyzdžiui, Brazilijos San Paulo lietuviai priemiestyje prieš 30 metų įsigijo 350 tūkst. kv. metrų žemės plotą ir įkūrė miniatiūrinę lietuvišką koloniją, kurią pavadino „Lituanika“. Šiame jaukiame gamtos kampelyje yra visa tai, ko reikia gyvenimui ir lietuvybės puoselėjimui. Pastatyti vasarnamio tipo ar kitokie gyvenamieji pastatai, yra erdvios patalpos šventėms, susitikimams, svečių namai, įrengtas baseinas, sporto aikštynas, pastatyta koplyčia, yra kapinaitės. Čia įsigyti sklypą, apsigyventi priimami tik lietuvių kilmės žmonės, nors norinčiųjų yra daug.

Didelį įspūdį keliautojams paliko Horno Ragas. Jo savotiška ar net mistinė aura tarsi slėgė, kėlė nesuvokiamą nerimą. Sala yra Atlanto ir Ramiojo vandenynų sandūroje. Netoli jos gilumoje – visas nuskendusių laivų kapinynas. Žuvusių jūreivių garbei saloje pastatytas paminklas.

Argentinoje keliautojus nustebino grotuotos parduotuvių vitrinos. Pasirodo, čia klesti vagystės, plėšikavimai. Vietos lietuviai mūsiškius perspėjo, kad būtų itin atsargūs, nes kitaip gali prarasti pinigines, rankines, laikrodžius ir pan.

Visą kelią buriuotojus lydėjo delfinų pulkai, teko matyti pingvinus, milžinišką banginį, švirkščiantį įspūdingą fontaną, gėrėtis jūrų ir krantų grožybėmis.

Balandžio mėnesį jachta, apsilankiusi Bostone (JAV) ir Halifakse (Kanada), iš Karibuose esančios San Migelio salos plaukė Gibraltaro link. Perplaukę Atlantą buriuotojai pirmiausiai stabtelėjo Azorų salose. O paskui atplaukė į Almerijos uostą (Ispanija). Čia startavo „Tūkstantmečio odisėjos“ X etapas. Per trylika plaukimo parų kapitono Lino Baublio vadovaujama įgula Atlanto vandenynu planuoja įveikti beveik 2 tūkstančius jūrmylių ir aplankyti Portugalijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenes Lisabonoje, Dubline ir Londone. Paskutinėje šio etapo stotelėje – Londone numatyta švartuotis birželio 4 dieną. Paskui plauks Lietuvos link, sustodami kituose Europos šalių uostuose.

Po susitikimo jo dalyviams koncertavo folkloro ansamblis „Žaisa“ (vadovai Ramunė ir Mintautas Pečiuliai).

© 2009 „XXI amžius“