|
Norim autentiškos pilies
Rimvydas ŽILIUKAS,
Pilies draugijos narys
Praėjusią savaitę Kaune vyko visuomenės susirinkimas-konferencija. Joje buvo kalbama apie Kauno pilies atstatymą, kuriam Norvegija šiemet skyrė porą milijonų litų. Iš šių pinigų bus atstatomas tik pietrytinis bokštas ir sienos šalia jo. Ateityje, tolesniam pilies atstatymui, iš Norvegijos tikimasi gauti dar porą dešimčių milijonų litų.
Istorikas Valdas Rakutis ir dr. Napalys Kitkauskas supažindino susirinkusiuosius su šešių šimtmečių pilies istorija (sugriovimais ir atstatinėjimais), kalbėjo apie garbingą jos vaidmenį kovose su kryžiuočiais bei vėlesniais laikais.
Žibalo į ugnį įpylė savivaldybės atstovas Saulius Rimas, pristatęs projektą. Nepaisant to, kad visuomenės apklausoje net 99,55 proc. apklaustųjų pasisakė už autentišką išlikusios pilies atstatymą, o 63 proc. už viso pilies komplekso atstatymą, vis dėlto pagal K. Mikšio projektą ketinama pilį paversti naujos architektūros kūriniu iš modernių medžiagų. Šį S. Rimo pasisakymą salė sutiko priešiškai. Visi kalbėjusieji po jo ėmė reikalauti atstatinėti pilį tokią, kokia ji kadaise buvo. Prieš modernistinį antstatą pasisakė visi. Pasipylė klausimai: kokią teisę turi modernistai eksperimentuoti su mūsų tautos šventovėmis? Jei architektams gražūs paminklai kanalizacijos vamzdžiui, tai tegu juos stato laukuose, bet ne ant istorinių pilių. Kodėl valdžia tokiems pataikauja? Kodėl negerbia žmonių nuomonės? Daugelis teigė, kad jei jau atstatinėti pilį šitaip, tai jau geriau visai neatstatinėti.
Projekto šalininkai susirinkusiems negalėjo niekaip paaiškinti, kodėl pilį reikia atstatinėti iš Vokietijoje gaminamų keraminių blokelių (kai Lietuvoje plytų fabrikai stovi be darbo)? Nežinia kam piliai atstatyti reikia blokelių su horizontaliais oro tarpais (gal tam, kad siena pabrangtų dvigubai) ir kam reikia Vokietijoje gaminamų labai brangių specialaus metalo kronšteinų tiems keraminiams blokeliams ore pakabinti?.. Gal todėl, kad modernistams reikia įvairių gudrybių.
Nors aiškinama, kad Venecijos chartija draudžia atstatinėti pilis senoviškai. Tačiau, tokio reikalavimo ten nėra. Man teko net Kauno tarybos nariams išplatinti Venecijos chartijos kopijas, kad jie tuo įsitikintų. Man modernistai bandė įrodinėti, kad civilizuotame pasaulyje niekas neatstatinėja senoviškai. Kad tą paneigčiau, pateikiau daugybę pavyzdžių, įrodančių, kad net 90 proc. atvejų buvo atstatinėjama iš tokių pačių akmenų, plytų, kokie buvo kadaise, stengiantis pagal galimybes, kad pastatas būtų kiek galima panašesnis į anuometinį. Man buvo pasakyta, kad jei jau ir atstatoma šitaip, tai tik turint visus brėžinius. Tada man teko jiems pateikti Šekspyro teatro Londone, Pompėjos, Drezdeno, Viurcburgo, Mosado pavyzdžius, įrodančius, kad tokie jų argumentai neatitinka tikrovės. Tuomet mane vėl imta gąsdinti, kad senoviškai atstatyti pilies neleis norvegai, kad norvegai nefinansuos tokios statybos, betgi tai irgi tėra modernistų prasimanymai, nes iš tikrųjų norvegams visiškai tas pats, kaip mes ją atstatinėsime.
Susirinkime kalbėjęs Edmundas Kulikauskas supažindino su Rygos chartija, kuri reikalauja atstatinėjant istorinius pastatus konsultuotis su visuomene, organizuoti išsamias ir atviras diskusijas. Tačiau viskas buvo daroma priešingai: projektuojama pasislėpus nuo visuomenės ir tik šių metų balandį visuomenė buvo supažindinta su modernistiniu šedevru.
Daugumos kalbėjusiųjų nuomonė dėl pilies atstatymo buvo vienoda modernistinis pilies atstatymas pagal K. Mikšio projektą sugriautų nuostabų istorinį Senamiesčio ansamblį, susidedantį iš Bernardinų vienuolyno, Kunigų seminarijos ir pačios pilies. Sumoderninta pilis prarastų savo vertę, kuri yra svarbi skiepijant patriotizmo jausmą vaikams ir jaunimui, ir nebūtų įdomi nei saviems, nei svetimiems turistams. Tokia dvasia parašyta deklaracija susirinkusiųjų buvo priimta beveik vienbalsiai. Net pasigirdo raginimų kreiptis į norvegus, kad šie nutrauktų finansavimą tol, kol valdžia nepradės gerbti savo žmonių teisių ir išgirsti jų nuomonės. Nejaugi valdžia išgirsta savo žmones tik tada, kai byra langų šukės?..
© 2009 XXI amžius
|