|
Bažnyčios socialinio mokymo plėtra
Mindaugas BUIKA
Be Dievo ekonominė sistema statoma ant smėlio
Laukiant popiežiaus Benedikto XVI naujos socialinės enciklikos Caritas in Veritate (Meilė tiesoje) publikavimo dėmesys buvo sutelktas į jo pasisakymus dėl šiuolaikinių ekonominio gyvenimo aktualijų. Dabartinė globalinė finansinė krizė ir poreikis ją apmąstyti Bažnyčios socialinio mokymo šviesoje suaktyvino ir katalikų ekspertų diskusijas. Kaip tik šiam tikslui birželio viduryje Romoje buvo surengta tarptautinė konferencija tema Vertybės ir nuostatos naujosios pažangos siekimui, kurios dalyvius audiencijoje priėmė Šventasis Tėvas.
Konferencijos rengėju buvo Centesimus Annus Pro Pontifice fondas, kuriam priklauso žymūs ekonomistai bei finansininkai, pasiryžę skleisti ir plėtoti Bažnyčios mokymą, skleisti jo humaniškas ir krikščioniškas etines vertybes plačiose ekonominio gyvenimo erdvėse. 1993 metais fondą įkūrė tuometinis popiežius Jonas Paulius II, pavadinęs jį savo paskutiniosios socialinės enciklikos Centesimus Annus vardu. Ši enciklika buvo paskelbta 1991 metais, pažymint šimtąsias metines nuo popiežiaus Leono XIII enciklikos Rerum Novarum publikavimo. Pastarasis dokumentas faktiškai ženklino naujųjų laikų katalikiškos socialinės doktrinos pradžią.
Vėliau tiek politiniame, tiek socialiniame gyvenime įvyko daugybė pasikeitimų (prisiminkime XX amžiaus ideologinį dramatizmą), tačiau visi jie patvirtino vieną tiesą: bet kuri ekonominė sistema (kapitalizmas ar socializmas), kuri Dievą ir moralę nustumia į pašalį, yra statoma ne ant tvirto grunto pagrindų, bet ant smėlio. Kaip tik šią tiesą nuolat naujais liudijimais ir pavyzdžiais bei Evangelijos mokymu išreiškė po Rerum Novarum paskelbimo savo enciklikose Katalikų Bažnyčios vadovai. To paties laukiama ir iš popiežiaus Benedikto XVI.
Audiencijoje, vykusioje birželio 13 dieną, Šventasis Tėvas pabrėžė, kad dabartinė finansų ir ekonomikos krizė, skaudžiai palietusi tiek tradicines, tiek ir naujai iškilusias industrines valstybes ir besivystančias šalis, aiškiai nurodo poreikį permąstyti tas finansines ir ekonomines paradigmas, kurios dominavo pastaraisiais keliais metais. Apie tas vyraujančias paradigmas su neslepiamu pasipiktinimu konferencijoje kalbėjo Centesimus Annus Pro Pontifice fondo narys, žymus katalikų finansininkas Mišelis Kamdesiu, kuris yra vadovavęs Prancūzijos bankui, o nuo 1987 iki 2000 metų ėjo Tarptautinio valiutos fondo direktoriaus pareigas.
Rinkos laisvė bendros gerovės kūrimui
Individualus ir kolektyvinis godulys ir troškimas turėti kuo daugiau atvedė prie neišvengiamo ekonomikos žlugimo, sakė M. Kamdesiu, atkreipęs dėmesį į pinigų srautus pasaulyje. Tai visiško abejingumo, netgi apakimo kultūrinis kontekstas, kuriame buvo prarasti trilijonai (tūkstančiai milijardų) dolerių. Tokia padėtis sukūrė anksčiau neįsivaizduojamą skurdą ir tuo pat metu didžiulę turto koncentraciją nedaugelio rankose. (Neseniai Londono dienraštis Financial Times pranešė, kad 10 proc. JAV gyventojų valdo 72 proc. tos šalies nacionalinio turto, o kitur tokia pati gyventojų dalis turi 61 proc. Prancūzijos, 56 proc. Didžiosios Britanijos, 44 proc. Vokietijos ir 39 proc. Japonijos turto.)
Kad yra neteisingumas ir mo-ralės stoka ekonomikos vadyboje sutinka didžioji dalis netgi turtingiausių šalių visuomenės. Štai neseniai paskelbtuose JAV didžiausios katalikiškos organizacijos Kolumbo vyčių nacionalinės apklausos rezultatuose, 90 proc. amerikiečių yra įsitikinę, kad verslo lyderiai priimdami sprendimus pirmiausia vadovaujasi asmeninės finansinės naudos ir karjeros motyvais. Tokioje situacijoje kalbėti apie moralinį konsensusą, kuris yra taip pat būtinas normaliam rinkos funkcionavimui, kaip ir įprasti ekonomikos dėsniai, yra labai sunku. Minėtoje enciklikoje Centesimus Annus popiežius Jonas Paulius II perspėjo, kad vartotojiškos kapitalizmo nuostatos iš esmės daro tas pačias klaidas, kaip ir marksizmo ideologija: sumenkina žmogų iki jo ekonominio efektyvumo bei materialinių poreikių patenkinimo. Tokio dvasinių vertybių atmetimo pasekmės irgi panašios: neišvengiami sunkumai, krizės ir netgi žlugimo pavojus.
Todėl yra svarbus Bažnyčios mokymas, kuris pripažįsta esminį ir teigiamą verslo, rinkos, privačios nuosavybės bei iniciatyvumo vaidmenį tik tokiame kontekste, jeigu jis yra nukreiptas į atsakingą bei pažangų gamybos vystymą bendrosios gerovės kūrimui. Šventasis Tėvas pranašiškai pabrėžė, kad ekonominio sektoriaus laisvė turi būti įgyvendinama pagal tvirtą juridinį pagrindą, kad būtų išvengta perlenkimų ir vyrautų reikli atsakomybė su atitinkamomis etinėmis bei religinėmis nuostatomis.
Žmogiškasis godumas stabmeldystės forma
Aptaręs savo pirmtako 1991 metų enciklikos bruožus, popiežius Benediktas XVI patvirtino, kad ir jo naujasis dokumentas plačiai nagrinės ekonomikos bei darbo santykių problematiką. Jame bus iškelta tai, kas yra mums, krikščionims, siektini tikslai bei kokios vertybės turi būti nepaliaujamai ginamos ir skatinamos kuriant tikrai laisvą ir bendruomenišką sambūvį. Vasario mėnesį susitikime su Romos kunigais kalbėdamas apie rengiamą naują encikliką Šventasis Tėvas išsakė norą, kad ji kuo kompetentingiau pažvelgtų į susidariusią ekonomikos tikrovę. Tada jis pažymėjo, kad Bažnyčia turi pasmerkti žmogiškąjį godumą kaip stabmeldystės formą, kuri yra priešinga Dievo tiesai. Bažnyčia, drąsiai smerkdama blogį, tai turi daryti konkrečiai ir vengti abstraktaus moralizavimo, kuris nepadeda suprasti tikrovės ir jos taisyti. Bažnyčia niekada paprasčiausiai nesmerkia blogio, ji nurodo kelius, kurie veda į teisingumą, artimo meilę ir širdžių atsivertimą, kalbėjo kunigams popiežius Benediktas XVI. Ekonomika, kaip ir teisingumas, veikia ten, kur yra teisingi asmenys, ir šie asmenys yra suburiami tik per širdžių atsivertimą.
Ta proga galima priminti žymaus anglų eksperto, Londono ekonominių reikalų instituto direktoriaus Filipo Boto pastabas, neseniai išsakytas Didžiosios Britanijos katalikų spaudai. Jis pažymėjo, jog vyriausybės kišimasis į ekonomiką krizės akivaizdoje, perdėta ekonomikos socializacija ar reguliacija, be bendrojo dorovinio atsinaujinimo, neduos teigiamų rezultatų, kaip jų nedavė buvusi realaus socializmo sistema Rytų Europoje. Bandymas spręsti etikos stygiaus problemas ekonomikos gyvenime tik per griežtesnį reguliavimą yra tas pats, kas kovoti su palaidumu saugaus sekso pamokomis, sakė dr. F. Botas. Abiem atvejais tai blogas ir nepakankamas pasirinkimas, nes tik per dvasinį atgimimą visame gyvenime taip pat ir finansų sektoriuje galima tikroji pažanga.
Naujoji enciklika bus jau trečiasis popiežiaus Benedikto XVI tokio statuso Bažnyčios magisteriumo dokumentas. 2005 metais Šventasis Tėvas paskelbė pirmąją skirtą meilei encikliką Deus Caritas est, o 2007-aisiais antrą Spe Salvi apie krikščionišką viltį. Kaip teigiama, skirtingai nei šios dvi, trečiosios, socialinės, enciklikos rengimui buvo pasitelkta grupė žymių ekspertų ir konsultantų. Apie įvairius rengiamo dokumento aspektus popiežius Benediktas XVI diskutavo daugelyje vykusių susitikimų su Vatikano dikasterijų nariais. Neseniai jis užsiminė, jog dabartinės ekonominės krizės aštrumas paskatino jį dar kartą permąstyti enciklikos tekstą ir papildyti jį kai kuriais naujais elementais.
© 2009 XXI amžius
|