|
Prisiminė dainų švenčių pradžią
Rimantas KLEVEČKA
Kaune paminėtas lietuviškos dainų šventės 85-metis bei paskelbta dainų šventės Amžių sutartinė, skirtos Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, pradžia.
Jau netrukus Vilniaus aikštėse ir gatvėse, parkuose ir skveruose, koncertų salėse ir teatruose sugaus Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės Amžių sutartinė garsai. Todėl verta prisiminti, kad Dainų ir šokių švenčių tradicija mus pasiekė iš XIX a. vidurio. Šio įspūdingo ir monumentalaus renginio tėvynė Šveicarija. 1843 m. birželio 15 dieną Ciūricho miesto aikštėje surengta pirmoji pasaulyje dainų šventė. Visai netrukus 1945 metais dainų švenčių idėja pasiekė Vokietiją, čia pirmoji dainų šventė įvyko Viurcburge. Dalyvių skaičiumi gausiausia dainų šventė 1928 metais surengta imperatoriškoje Vienoje, minint 100-ąsias Franco Šuberto mirties metines.
Į kaimynines Estiją ir Latviją dainų ir šokių švenčių idėja atkeliavo iš Vokietijos XIX a. antrojoje pusėje. 1869 metais dainų šventė įvyko tuometiniame Dorpate (dabar Tartu), o 1873 metais Rygoje.
Dainų ir šokių šventės geriausiai prigijo ir labiausiai suklestėjo Baltijos šalyse. Sovietmečiu šie renginiai tapo tautinės tapatybės ir savimonės žadinimo, tautos bendrumo ir vienybės jausmo stiprinimo formomis. Ne veltui 2003 m. lapkričio 7 dieną UNESCO Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką paskelbė Žmonijos žodiniu ir nematerialiu kultūros paveldu.
Lietuvą dainų švenčių organizavimo mintis pasiekė pusšimčiu metų vėliau nei kaimynines Latviją ir Estiją, nes tam trukdė nepalankios istorinės sąlygos: vėlesnis baudžiavos panaikinimas, carinės Rusijos valdžios taikytas lietuviškos spaudos draudimas bei po XIX a. sukilimų taikytos represijos bet kokių tautinių iniciatyvų atžvilgiu. Pirmoji Lietuvos dainų šventė įvyko 1924 m. rugpjūčio 24-25 dienomis Kaune. Tada šventėje dalyvavo 86 chorai, į ją suvažiavo apie 3000 dainininkų.
Kaunas pagrįstai gali didžiuotis pirmųjų Lietuvos dainų švenčių sostinės vardu: čia prieš 81 metus (1928 m. liepos 1 d.) įvyko antroji, o 1930 m. birželio 20 dieną trečioji dainų šventė, skirta Vytauto Didžiojo 500-osioms mirties metinėms, kurioje skambėjo 6000 dainininkų balsai.
Tenka apgailestauti, kad dėl nepalankios ekonominės situacijos šiemet kai kurie Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės renginiai, kuriuos spėta surengti dainų švenčių tradicijos ištakas menančiame Kaune, dėl lėšų stokos perkelti į Vilnių. Tačiau prieškario Lietuvos sostinės muzikinėms tradicijoms ištikimų Kauno muzikinių kolektyvų ir jų vadovų dėka pirmosios Dainų dienos 85-erių metų sukaktis neliko pamiršta.
Birželio 28 dieną vyko šiai progai skirti renginiai. Vidurdienio šv. Mišias (sumą) senojoje Vytauto Didžiojo bažnyčioje aukojo kun. Kęstutis Rugevičius. Petro Vileišio aikštėje, kur 1924 metais vyko pirmoji Dainų diena, prie skulptūros Dainų šventė susirinko miesto chorų, šokėjų, folkloro kolektyvų vadovai, padėta gėlių.
Kauno valstybinė filharmonija visus norinčius pakvietė į nemokamą koncertą. Po Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko sveikinimo pasirodė Kauno berniukų ir jaunuolių choras Varpelis (vad. Ksaveras Plančiūnas), Kauno valstybinis choras (vadovas prof. Petras Bingelis). Pastarasis choras atliko 1924 metų Dainų dienos simboliu tapusį kūrinį M. K. Čiurlionio Šėriau žirgelį. Netrukus šmaikštaus renginio vedėjo aktoriaus Egidijaus Stanciko paraginti į bendrą renginį įsijungė Kauno kultūros centro mišrus choras Gintaras (vad. Leokadija Januškienė), Kauno mišrus choras Leliumai (vad. Albinas Petrauskas), Vytauto Didžiojo bažnyčios kamerinis choras Cantate Domino (vad. Rolandas Daugėla), taip pat Kauno mišrus choras Kamertonas (vadovas Kęstutis Jakeliūnas).
Šis koncertas tai ne tik prasmingas praeities, tradicijos paminėjimas, puiki šventė dainos mylėtojams, bet ir gražus senosios Dainų švenčių sostinės muzikų linkėjimas prasidedančios Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės dalyviams: tegul dainuoja jūsų balsas, dainuoja jūsų gyvenimas, dainuoja jūsų darbai!
Kaunas
© 2009 XXI amžius
|