Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Švietimas

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

„Marijos radijo“  šventė

Benjaminas ŽULYS

Jaunoji „Marijos radijo“ minėjimo dalyvė

Pamokslą sako „Marijos radijo“ programų direktorius kun. Oskaras Petras Volskis Livijos ŠIUGŽDIENĖS nuotrauka

Po šventės nusifotografavo „Marijos radijo“ darbuotojai ir savanoriai

Nuo katalikiškos viešosios įstaigos „Marijos radijo“ įkūrimo prabėgo penkeri metai. Ta proga Kaune, Pažaislyje, įvyko šiai sukakčiai skirtos iškilmės.  Nors prieš tai pliaupė lietus, šventovė buvo pilna žmonių, nes dažnas jų yra nuolatinis „Marijos radijo“ laidų klausytojas, rėmėjas ar talkininkas savanoris. Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elžbietą bažnyčioje šv. Mišias aukojo šios organizacijos programų direktorius kun. Oskaras Petras Volskis, jam talkino kun. dr. Arnoldas Valkauskas ir kun. Kazimieras Ambrasas SJ.

Pamoksle kun. O. P. Volskis daug dėmesio skyrė Švč. Mergelei Marijai, kuri yra „Marijos radijo“ charizmos ir dvasingumo ašis, veiklos įkvėpėja bei dangiškoji globėja, Dievo Žodžio Motina, popiežiaus Jono Pauliaus II pavadinta Evangelizacijos Žvaigžde. Jos gyvenimo prasmė ir tikslas buvo duoti pasauliui Jėzų. Tad ir „Marijos radijas“ yra pasiryžęs dalyvauti Marijos ir Bažnyčios misijoje padėti žmonėms pažinti ir suprasti Jėzų, vesti į artimą bendrystę su juo ir kitais žmonėmis. Kunigas pakvietė daugiau talkininkų savanorių dalyvauti rengiant laidas, jose išreikšti savo apmąstymus, gyvenimiškus pastebėjimus. Po pertraukos bažnyčioje buvo kalbama Rožinio malda.

Šia proga galima priminti, kad nuo 2004 m. rugpjūčio iki praėjusių metų to paties laiko eteryje nuskambėjo apie 5000 įvairių laidų, apie 9000 Rožinio maldų, apie 4000 šv. Mišių transliacijų iš įvairių bažnyčių. Vien radijo direktorius kun. O. P. Volskis per ketverius metus parengė apie 1000 laidų. Radijo veiklos motyvas – krikščioniška meilė žmonėms, tikslai – moraliniai, jėga – pasiaukojimo dvasios kupini darbuotojai ir savanoriai. „Marijos radijas“ neturi daug darbuotojų, tačiau padedant įvairių sričių savanoriams radijas gyvuoja ir skleidžia Evangelijos žinią. Tarp laidų vedėjų yra žinomi Lietuvoje dvasininkai – kun dr. A. Valkauskas, kun. V. Aliulis MIC, kun. G. Numgaudis OFM,  kun. K. Brilius MIC, kun. S. Kandratavičius, šv. Jono kongregacijos broliai ir kt.

Naudingos ir vertingos pasauliečių svarstomos temos. Buvęs disidentas ir tremtinys, ateitininkas Petras Plumpa pristato apaštalo Pauliaus asmenį ir jo darbus, „Bernardinų“ vyr. redaktorius dr. A. Navickas kalba apie Bažnyčios socialinį mokymą, filosofas D. Chmieliauskas pristato krikščioniškus leidinius, dr. R. Aušrotas apžvelgia vertybinį ir krikščionišką kiną, dr. B. Obelenienė su kun. prof. dr. A. Narbekovu kuria unikalią Lietuvos žiniasklaidoje bioetikos ir gyvybės kultūros laidą, G. Ulevičienė su vaikų būreliu – kasdienes vaikų laideles, taip pat talkina aktorės Doloresa Kazragytė ir Kristina Kazakevičiūtė. Krikščioniško turinio knygų skaitymus įgarsina Ramutė, Jolanta, Jūratė, Simas ir daug kitų. Tarp savanorių – ir „XXI amžiaus“ laikraščio apžvalgininkas Mindaugas Buika, kuris dalijasi su klausytojais įžvalgomis apie tikėjimą, dorą, blaivybę.

Vienas svarbiausių „Marijos radijo“ programos akcentų, kuris jį išskiria iš kitų žiniasklaidos priemonių, yra malda. Ji ne tik guodžia ir stiprina, bet ir vienija.

Itin svarbi yra mobiliųjų studijų savanorių pagalba. Aloyzas, Ričardas, Adomas, Vilmantas ir kiti savaitgaliais ir švenčių progomis transliuoja laidas iš įvairių Lietuvos bažnyčių ir šventovių – Pivašiūnų, Aušros Vartų, Žemaičių Kalvarijos, Šiluvos ir kt.

Kiekviena veikla, iniciatyva turi savo pradžią, gyvavimo istoriją. Taip ir „Marijos radijas“. 1983 metais Italijoje, Milano vyskupijos Erbos mieste, pradėjo veikti parapijinė stotis „Radio Maria“, kuri nuolat plėsdamasi apėmė visą šalį. Stoties įkūrimą paskatino šventos atminties popiežiaus Jono Pauliaus II pasakytas pamokslas Šv. Petro aikštėje. Popiežius pakvietė visus katalikus naujosios evangelizacijos veiklos. Kai šioji veikla peržengė Italijos sienas, buvo įkurta pasaulinė asociacija. Dabar jai priklauso 53 radijo stotys Europoje, Azijoje, Amerikoje ir Afrikoje.

Lietuvoje „Marijos radijas“ įkurtas 2003 metų birželį. Laiminant arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, padedant tarptautinei asociacijai, kun. O. P. Volskis pradėjo transliaciją Kaune. Dabar „Marijos radijas“ jungia stotis Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir apylinkėse, Vilniuje ir apylinkėse, Anykščiuose ir apylinkėse bei Alytaus mieste ir apylinkėse.

Pažaislyje, minint sukaktį, „Marijos radijo“ prezidentė Egidija Vaicekauskienė sakė, kad šis radijas – tai ne vien įstaiga, o dvasia, aukštinanti Viešpatį ir jo kūrinius. Ji pakvietė dar daugiau žmonių įsijungti į šią dvasingumo organizaciją, skelbti Dievo Žodį. Savanorė Sigutė iš Vilniaus džiaugėsi galėdama būti su „Marijos radiju“, mintimis dalijosi ir kiti renginio dalyviai. Kai kurie sakė, kad penkeri metai šiuo atveju – visai ne vaikiškas amžius, o pagal nuveiktus darbus – pati branda. Šventėje giedojo šlovinimo grupė iš Petrašiūnų, Veikliųjų žmonių bendrijos dalyviai ir daug kitų atlikėjų.  

Ateityje „Marijos radijo“ laukia dar daugiau darbų. Visų pirma – toliau įvairinti programą, daugiau dėmesio skirti jaunimui. Kad būtų galima plėtoti veiklą ir užtikrinti geresnes darbo sąlygas, būtina pastatyti naują studiją. Regionų, kurie negirdi „Marijos radijo“ programos, gyventojai prašo ir jų nepamiršti, todėl bus ieškoma galimybių gauti naujų dažnių.

Šventos atminties popiežius Jonas Paulius II kreipėsi į „Marijos radiją“ sakydamas, kad „žmonėms reikia autentiško žodžio. Žodžio, kuris ne skaldo, bet vienija, kuris suteikia pasitikėjimo bijančioms širdims. Reikia paprasto ir gryno žodžio, skelbiančio meilę ir tiesą. Šis žodis – tai Išganymo liudijimas, tai Jėzaus Kristaus liudijimas. Jūs esate ne tik šio žodžio liudytojai, bet ir skleidėjai“. Šiuo keliu ir toliau ketina eiti lietuviško „Marijos radijo“ laidų kūrėjai.

Kaunas
Henriko SURPLIO nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“