|
Kai kurie santykių su Rytų kaimynu aspektai
Edmundas Simanaitis
Baltijos šalyse vykę slaptojo Stalino ir Hitlerio suokalbio 70-ųjų metinių minėjimai smarkiai suerzino dabartinius Kremliaus šeimininkus.
Istorijos taisytojai ir klastotojai
Imperinės politikos tęsėjai kaltino Baltijos valstybes ekstremizmo kurstymu, isterija ir, tai svarbiausia, mėginimais perrašyti APK istoriją. Žinoma, Baltijos kelio 20-mečio minėjimas dar labiau papiktino Rytų kaimynę. Pribaltai, užuot dėkoję už išvadavimą iš nacių okupacijos, smerkia sovietinio genocido akcijas: masinius trėmimus į Sibirą, žudynes ir GULAGo komfortą.
Mėginimai paaiškinti, sakysim, demokratijai būdingą laisvą tautų apsisprendimo principą, tuščias laiko gaišinimas. Geriau pacituoti populiaraus rusų rašytojo V. Suvorovo mintis (Sviatoje dielo, Maskva, 2008): Stalinas Molotovo ranka pasirašė Maskvoje paktą apie APK pradžią. (...) Yra dar viena priežastis, kuri neleidžia parblokšti geležiniu valstybinės ideologijos kumščiu APK istorijos klastotojų. Pasirodo, kad didžiausi kovotojai su klastojimais yra kartu ir patys didžiausi falsifikatoriai. Pas mus taip įprasta: su vagystėmis kovoja vagys, bet ne smulkmė, o banginiai, o su valdininkų kyšininkavimu grumiasi patys didžiausi kyšininkai. Ir istorinę tiesą gina tie, kuriems pagal pareigas privalu ją iškraipyti.
Vienas absoliučiai teisus, kitas už viską kaltas
Ilgus dešimtmečius oficialioji sovietų propaganda kategoriškai neigė, kad Molotovas su Ribentropu jokio slaptojo protokolo apie Rytų Europos teritorijų pasidalijimą nepasirašė. Kai akiplėšiškai neigti akivaizdų nusikaltimą tapo beprasmiška, naivu ir net kvaila, imperinės propagandos ruporai buvo pasukti diametraliai priešinga kryptimi. Dabar jau gausu įrodinėjimų, koks buvo teisingas ir būtinas Stalino sprendimas pasirašyti tą slaptąjį dokumentą, leidžiantį sutrypti nepriklausomų valstybių tautų valią. O tuometinis Stalino sėbras Hitleris paliekamas kaltu už viską, kas buvo abiejų vadeivų labai kruopščiai ir aiškiai sumanyta, suderėta, užrašyta ir pasirašyta. Nereikėtų pamiršti, kad buvo metas, kai tautų vadas ir mokytojas noriai girdavo nusikaltimo bendrininką: Gitler molodec! Sovietinio teisingumo sampratoje toks aiškinimas gal ir nėra naujas, bet ar tokia praktika priimtina demokratinei valstybei?
Šiurpus pėdsakas Tautos atmintyje
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) doktorantas Vadim Volovoj teigia, kad dabartinis Rusijos premjeras V. Putinas atsikratė visų B. Jelcino palikuonių (...) ir jo šešėlio. Šiandien prisiminti B. Jelciną jau nepopuliaru (tai liudija, kaip trumpai ir sausai viešojoje erdvėje buvo paminėtos paskutinės jo mirties metinės, kurios faktiškai ir nebuvo paminėtos), populiaresnis dabar yra J. Stalinas. Galiausiai V. Putinas sukonstravo Rusijoje valdžios vertikalę ir valstybinį kapitalizmą, kurio dalis, t. y. valdančioji dalis, arba tiesiog stogas, yra Rusijos specialiosios tarnybos. B. Jelcino laikais Rusiją valdė oligarchai, o dabar ją valdo saugumiečiai (arba jėgos struktūrų atstovai).
Lietuvoje ši jėgos struktūra, nesvarbu kaip ji vadinasi (NKVD, MVD, MGB, KGB, FSB ar tiesiog syloviki syla rus. jėga) paliko šiurpų, kruviną pėdsaką tiek genocido istorijoje, tiek ir tautos atmintyje. Tikrovės pakeisti negalime, o nematyti tiesos tuo labiau. Valstybės saugumo garantai NATO ir ES patikimi, tačiau priedermė išlikti budriems tebėra aktuali.
Pamoka vienam ar abiems?
Lietuvos gyvenimu domėjosi ir vis dar tebesidomi svetimos spectarnybos. Stiprėjant demokratijai Rusijoje, domėjimasis Lietuva įgautų iš principo kitokį pobūdį, deja, kol kas taip nėra. Visai neseniai buvo bandyta lietuvius mokyti ir bausti totališkai visi automobiliai su lietuviškais numeriais, vykstantys į Rusiją, buvo stabdomi. Nusidriekusiose automobilių eilėse pasienyje savaitę ar daugiau buvo varginami ir kentė patyčias tik Lietuvos vežėjai. Totalitariniams režimams baudžiamosios priemonės pagal tautinį požymį anaiptol ne naujiena. Naciai niekino ir žudė žydus, čigonus. Sovietai trėmė ištisas tautas čečėnus, Krymo totorius, balkarus... Dalis vyriškos lyties nelaimėlių būdavo išžudoma.
Sylovikų režimas akivaizdžiai pademonstravo visai Europai, kad NKVD-KGB metodai Rytuose nepamiršti. Prezidentė D. Grybauskaitė kalbėdama su Rusijos prezidentu D. Medvedevu pabrėžė, kad Lietuva neturėtų būti išskiriama iš kitų valstybių, taikant griežtus Rusijos (...) reikalavimus. Europos Sąjungos praktikoje tokių reiškinių nepasitaiko ir pasitaikyti negali. Bet ar Rytų kaimynas norės europietiškai bendrauti?
© 2009 XXI amžius
|