|
Padėkos už laisvę šventė Šiluvoje
Rugpjūčio 30-ąją, sekmadienį, kaip ir kasmet, Šiluvoje tūkstančiai piligrimų minėjo Padėkos už laisvę šventę. Dauguma jų į Šiluvą tądien atėjo pėsčiomis, dalyvaudami didžiulėse piligrimų eisenose, kurios tradiciškai iš pat ryto prasidėjo dviejose vietose: nuo Raseinių pusės ir nuo Tytuvėnų. Pirmajai eisenai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, čia buvo meldžiamasi pašaukimų, Lietuvos intencijomis; antrajai vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Kauno arkivyskupijos piligrimai iš parapijų, katalikiškųjų organizacijų ir institucijų, prie jų prisijungusieji kitų Lietuvos vietų žmonės, pasipuošę, su vėliavomis, pradėjo eiseną saulėtą rytmetį išsirikiuodami į ilgą koloną prie kryžiumi paženklintos vietos Dubysos slėnyje. Visą kelią buvo kalbama Rožinio malda, eisenoje dalyvavo daug jaunų žmonių, šeimų su vaikais, taip pat laisvės kovų dalyvių. Apie porą valandų trukusia kelione pėsčiomis buvo pratęsta sovietmečiu kilusi tradicija šitaip vykti į Šiluvą, melsti Švč. M. Marijos užtarimo, kad Viešpats sugrąžintų tautai laisvę, nors tai būdavo gana pavojinga: organizatoriai patirdavo represijų, o valdžia visaip kliudydavo šį brangų laisvės proveržį.
12 val. atnaujintoje Šiluvos aikštėje prasidėjo Padėkos šv. Mišios už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Gausi minia meldėsi šv. Mišiose, kurioms vadovavo arkiv. S. Tamkevičius, koncelebravo vysk. E. Bartulis, kiti eisenose dalyvavę dvasininkai. Arkivyskupas pradžioje nuoširdžiai pasveikino visus ištverminguosius piligrimus, ypač jauniausius, ilgiausią kelią 12 kilometrų ėjusius į Šiluvą nuo Kaulakių. Sveikinimą ganytojas skyrė ir Marijos radijui, švenčiančiam 5 metų įkūrimo sukaktį, taip visiems, kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę, patyrusiems represijų.
Pamoksle arkivyskupas kvietė pamąstyti, ar mūsų tauta neprimena izraelitų, kurie sunkiai pakluso Dievo įstatymui ir priėmė Mozės raginimą jo laikytis. Dabar atvykome padėkoti už laisvės dovaną, tačiau prašome ir išminties priimti ją, sakė ganytojas, apgailestaudamas, jog dar daugelis, kaip izraelitai, tebesilaiko vergo moralės, tebelaukia gelbėtojo, nors laisvas žmogus turėtų prisiimti atsakomybę už save ir savo tautos likimą. Pamoksle nuskambėjo mintis, jog išorinė laisvė, deja, dar neužtikrina dvasios laisvės, kuri patiriama klausantis Dievo įstatymų. Taip pat paraginta skaityti ir vykdyti Dievo žodį, paversti jį savo gyvenimu, neleisti savęs pavergti ir skleisti aplink gėrį.
Šventės pabaigoje būrelis tikinčiųjų, viešai išreikšdami pasižadėjimą, tapo Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos nariais.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
© 2009 XXI amžius
|