2009 m. rugsėjo 4 d.
Nr. 62
(1754)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio-Krekenavos dekanate

Tėviškėje paliktos šaknys

Panevėžietė Jūratė Zanevičienė
papasakojo Naujarodžių istoriją

Šiame kaime užaugęs g. kan. Povilas
Svirskis pašventino paminklinį akmenį

Paminklinis akmuo Naujarodžiuose

Naujarodžiai. Rugpjūčio 15-ąją, per Žolinę, šiame Krekenavos parapijos kaime, paminklinį akmenį, skirtą Petro Adašiūno šeimai ir visiems naujarodiečiams, pašventino Utenos Šv. Dievo Apvaizdos parapijos rezidentas g. kan. Povilas Svirskis.

Mintis  įprasminti šioje vietovėje gyvenusių žmonių atminimą kilo pernai, per giminės sueigą. Iniciatyvos ėmėsi panevėžietė Jūratė Zanevičienė, nes 1896 metais į čia nuo Vadoklių atsikėlė jos senelis Petras Adašiūnas. Jis nusipirko sklypą, vedė uliūnietę Oną Labanauskaitę ir susilaukė būrio vaikų.  Krekenavoje kunigaujant Maironiui, P. Adašiūnas buvo bažnyčios maršalka.

Tuo metu šis mažytis žemės lopinėlis vadinosi Šišlių kaimu. Sodiečiai, nepatenkinti tokiu jo pavadinimu, 1914 metais susirinkę į sueigą kaimą nutarė pavadinti Naujarodžiais, nes jis buvo tarp Pirmųjų ir Antrųjų Rodų. Šiame kaime gimė bei Krekenavoje buvo krikštytas dabartinis Utenos Šv. Dievo Apvaizdos  parapijos rezidentas g. kan. Povilas Svirskis. Klebonaudamas Spirakiuose, jis nemažą kelio gabalą įveikdavo dviračiu. Kad ir kur ėjo kunigo pareigas, būtinai užsukdavo į Naujarodžius po Žolinės atlaidų Krekenavoje. G. kan. P. Svirskis džiaugėsi, kad susirinko nemažai žmonių. Vadinasi, Naujarodžiai vis dar gyvi.

Kaimo istoriją papasakojusi J. Zanevičienė dėkojo  Naujarodžių gyventojų bendruomenei, jos pirmininkei Onai Keturakienei už nuoširdžią paramą įamžinant naujarodiečių atminimą, skambėjo poeto ir Sibiro kalinio Simo Račiūno eiles, buvo sugiedota Tautinė giesmė.

Bronius VERTELKA

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija