|
Tikrosios ir menamos neapykantos Gatajevams priežastys
Gintaras VISOCKAS
Čečėnų Gatajevų byloje viltingas lūžis. Jie paleisti į laisvę. Naujojo teismo nuosprendžio jiems leista laukti laisvėje. 2009-ųjų rugsėjo 9 dieną tokį nuosprendį paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, o jo nutartis galutinė ir neskundžiama. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Elena Vainienė teigė, kad sutuoktiniai Gatajevai jau yra atlikę visą jiems skirtą įkalinimo bausmę, todėl naujojo nuosprendžio gali laukti laisvėje. Pasak teisėjos, ankstesnysis nuosprendis pratęsti įkalinimą trims mėnesiams, kol bus paskelbta nauja teismo nutartis, pažeidžia Baudžiamojo kodekso proporcingumo principą taikant procesinės prievartos priemones. Teisėjos teigimu, procesinės prievartos priemonės taikomos tik tada, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.
Už savavaldžiavimą nuteistiems Malikui ir Chadižat Gatajevams Kauno apygardos teismas rugpjūčio 14-ąją įkalinimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Šio teismo atstovė spaudai Jūratė Dabašinskienė tvirtino, esą Gatajevai sulaikyti papildomiems trims mėnesiams todėl, kad gali trukdyti tolimesniam teismo procesui, gali bandyti paveikti liudytojus bei nukentėjusiuosius. Pasak Kauno apygardos teismo atstovės spaudai, teisėsauga turi duomenų, jog Gatajevai per savo pažįstamus ir anksčiau darė poveikį liudytojams, be to, gali slapstytis nuo Lietuvos teisėsaugos, net išvykti į Rusiją.
Taigi Lietuvos apeliacinio teismas rugsėjo 9-ąją didžiuliam Gatajevų ir jų rėmėjų džiaugsmui nusprendė priešingai nei rugpjūčio 14-ąją buvo nusprendęs Kauno apygardos teismas. Gatajevai jau laisvėje. Tačiau ir toliau lieka neaišku, koks bus tolimesnis šių čečėnų likimas. 2009-ųjų birželio pabaigoje prokurorai padavė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui. Kauno prokuratūra mano, kad Gatajevai ankstesniųjų teismo instancijų buvo nuteisti per švelnia 10-ies mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pavyzdžiui, Kauno prokurorė Nomeda Oškutytė iki šiol atkakliai laikosi nuomonės, esą 10 mėnesių kalėjimo per švelni bausmė už savavaldžiavimą, grasinimą nužudyti ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Gal kai kuriais atvejais iš tiesų tokia bausmė yra ir per švelni, tačiau Gatajevų advokatai ir jų rėmėjai mano, kad jų ginamieji iš viso nėra kalti nei dėl savavaldžiavimo, nei dėl grasinimo nužudyti, nei dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Ši mįslinga istorija, į kurią nežinia dėl ko įsivėlusi VSD, tęsiasi jau beveik metus. O aiškumo nė per nago juodymą. Labiausiai glumina Kauno prokurorų teiginiai, esą laisvėje belaukdami galutinio teisminio sprendimo Gatajevai gali išvykti į Rusiją. Tiksliau tariant, nelaukdami nei išteisinančio, nei griežtesnio nuosprendžio Gatajevai gali sumanyti sprukti į Rusiją. Nors Gatajevai, duodami interviu šių eilučių autoriui, tvirtino priešingai: jie nenorėtų vykti nei į Rusiją, nei į Rusijai priklausančią Čečėnijos respubliką, nes ten jiems gali būti nesaugu. Kyla klausimas kuri pusė meluoja?
Kauno prokurorai iki šiol tebetvirtina, kad Gatajevai net kalėjime darė psichologinį spaudimą liudininkams, o išėjus į laisvę esą jiems daryti įtaką liudininkams bus dar lengviau. Tačiau net trys Gatajevų augintiniai tvirtino priešingai kad būtent VSD Kauno skyriaus saugumiečiai kartu su Kauno prokuratūros atstovais vertė duoti Gatajevams nepalankius parodymus. Kaip maždaug septynetą valandų Kauno VSD skyriuje įvairiomis deportacijomis bei asmeniniais nemalonumais buvo bauginamas Gatajevų augintis D. Volovskij, jau esame rašę, taip pat užfiksavę ir Ali Latajevo ir Magomedo Gabajevo-Salach parodymus. Kažkodėl nei Kauno prokurorė Nomeda Oškutytė, nei VSD direktorius Povilas Malakauskas, nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas nesugebėjo paaiškinti, kodėl vyrai iš VSD Kauno skyriaus net septynetą valandų atkakliai įkalbinėjo D. Volovskį teisme kritikuoti savo įtėvius.
Kauno prokurorė N. Oškutytė visur ir visada itin garsiai kalba apie sutuoktinių Gatajevų darytą ir tebedaromą spaudimą liudininkams. Tačiau šių eilučių autoriui taip ir neaišku, kodėl teismo posėdžiai, kuriuose buvo sprendžiamas Gatajevų likimas, buvo uždari.
Ką ir nuo ko norėta nuslėpti uždaruose posėdžiuose? Apibūdindami, kas dėjosi uždaruose teismo posėdžiuose, sutuoktiniai Gatajevai tvirtino, jog viskas klostėsi visai ne taip, kaip viešai kalba Kauno prokurorai. Spaudimas darytas ne jų oponentams, bet jų rėmėjams. Būtent Gatajevų rėmėjams trukdyta išdėstyti savo poziciją, būtent į jų parodymus ir argumentus buvo žiūrima pro pirštus.
Esama ir dar vieno neginčijamo įrodymo, kuris nėra palankus Kauno prokuratūros atstovams. Iki šiol nepateiktas atsakymas į klausimą, kodėl prieš keletą mėnesių buvo savaitei į kalėjimą uždarytas kaunietis Gintautas Bukauskas, kodėl jo namuose ir žmonos darbovietėje atliktos kratos. Oficiali versija tokia: Lietuvos teisėsauga įtaria šį žmogų padarius galimus finansinius pažeidimus kai kuriuose seniai sudarytuose sandėriuose, sakykim, dėl labdaros gavimo. Tačiau greičiausiai yra visai kita versija. Kaunietis Gintautas Bukauskas yra sutuoktinių Gatajevų draugas, bičiulis, rėmėjas. Tad šis žmogus greičiausiai buvo savaitei sulaikytas tik tam, kad prarastų norą Gatajevus ginti ir ateityje. (Bent jau šių eilučių autoriui ši versija įtikinamiausia.)
Pastarosiomis dienomis čečėnų Gatajevų gynėjai paskelbė viešą laišką prezidentei Daliai Grybauskaitei, ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui ir Seimui. Atvirą laišką pasirašė daug žymių visuomenės, kultūros, politikos veikėjų. Pavyzdžiui, Aki Kaurismäki, akademikas, kino režisierius, sesuo Daiva Renata Vanagaitė SSC, Gatajevų šeimos draugė ir rėmėja Heidi Hautala, Europos Parlamento Žmogaus teisių komiteto pirmininkė, Teemu Matinpuro, Suomijos taikos komiteto Vykdantysis direktorius, Oksana Čelyševa, Rusijos-Čečėnijos draugystės bendrijos viceprezidentė, Pirjo Honkasalo, kino režisierė, Anu Harju, Suomijos nevyriausybinės organizacijos Zhima Ditt/ Pieni Puu ry direktorė, Gatajevų šeimos draugai ir rėmėjai Mantas Kvedaravičius, Ieva Raubiško, Bekhan Gariev, Rimantas Iniakovas, Hannu Paloviita, leidėjas, Rosebud Books, sesuo Edita Ona Čibiraitė SSC, Irena Brezna, rašytoja ir žurnalistė. Visi šie žmonės susirūpinę dėl Valstybės saugumo departamento ir Kauno apygardos prokuratūros pareigūnų atliktų žmogaus teisių pažeidimų čečėnų Gatajevų byloje. Be kita ko, laiške rašoma: Mes manome, kad buvo pažeistos Maliko ir Chadidžat Gatajevų teisės į laisvę ir saugumą, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje bei Jungtinių Tautų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 9 straipsnyje, Kauno apygardos teismui priėmus sprendimą pratęsti jų kardomąjį kalinimą dar trims mėnesiams be pakankamo teisinio pagrindo po 2009 m. rugpjūčio 14 d. pasibaigusio jų dešimties mėnesių kardomojo kalinimo termino.
Ši grubi teisinė klaida jau atitaisyta. Tačiau esama daug klaidų, kurios neištaisytos iki šiol ir greičiausiai niekad nebus ištaisytos. Gatajevų gynėjai įsitikinę, kad grubiai pažeistos jų žmogiškojo orumo, nekaltumo prezumpcijos ir gynybos teisės, numatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 48 straipsniuose, teisė į sąžiningą teismą, nustatyta Europos žmogaus teisių ir Pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, ir žmogiškojo orumo apsauga, nekaltumo prezumpcija bei teisė į viešą ir teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir bešališkame teisme, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 ir 31 straipsniuose.
Gatajevų gynėjų teigimu, Gatajevų bylos faktai akivaizdžiai rodo, kad buvo manipuliuojama įrodymais, dviprasmiškai taikomi įstatymai ir teisminės procedūros tam, kad Lietuvos institucijos pasiektų joms reikalingą tikslą, t. y. kad būtų pratęstas ponų Gatajevų įkalinimas ir galiausiai jie būtų deportuoti iš Lietuvos. Pasak gynėjų, Gatajevų grįžimas į Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką, kur neseniai buvo gėdingai nužudyti keletas Čečėnijos prezidento Ramzano Kadyrovo oponentų, sukeltų pavojų gyvybei, nes Gatajevų šeimą jau anksčiau persekiojo Kadyrovo režimas.
Lietuvos teisėsaugos institucijų atkaklumas, kryptingumas ir tiesmukiškumas persekiojant prieglobstį Lietuvoje radusius čečėnus Gatajevus akivaizdus. Tokį užsispyrimą galėtume pateisinti tik tuo atveju, jei sutuoktiniai būtų susimokę su, sakykim, Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Tačiau turint omenyje šiandieninės Rusijos agresyvumą, Vakarų nuolaidžiavimą Kremliaus ekspansiniams planams, mįslingą VSD pulkininko Vytauto Pociūno žūtį, dabartinio VSD vadovo Povilo Malakausko nenorą atsisakyti kai kurių susikompromitavusių savo pavaduotojų paslaugų ir kai kurias kitas panašaus pobūdžio aplinkybes, tokia versija mažai tikėtina. Sunku patikėti, jog Lietuvos saugumas šiandien drįstų atkakliai persekioti užsimaskavusius Rusijos agentus.
Juk mes visur ir visada šaukte šaukiame, jog norime gerų santykių su Rusija.
© 2009 XXI amžius
|