|
Žemaitijos sakralinės vertybės
Jurgita Gustytė-Ivinskienė,
Žemaičių vyskupystės muziejaus Archyvo ir bibliotekos vedėja
Minint Lietuvos vardo ir evangelinės žinios Lietuvai tūkstantmečio jubiliejų Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose pristatomos per dešimtmetį sukauptos kultūros vertybės. Atnaujintoje muziejaus ekspozicijos parodoje Žemaitijos sakralinės vertybės atversti reikšmingiausi istorinės Žemaičių vyskupijos kultūros ženklai leidiniai, dokumentai, be kurių neįsivaizduojamas Žemaičių vyskupijos paveldas ir kuriuos muziejui pavyko įsigyti per pirmąjį veiklos dešimtmetį. Baigiantis metams parodą ketinama dar papildyti Žemaitijos bažnyčioms sukurtu meno kūrinių rinkiniu, kurį muziejus rūpinasi sugrąžinti į Žemaitiją nuolat eksponuoti.
Seniausias jubiliejinės parodos ir muziejaus eksponatas knyga, kadaise priklausiusi Žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui. Knyga Donati Acciaioli in Aristotelis Libro Octo (1566 m.), išleista garsaus Europoje leidėjo Vincento Valgrizijaus, artima Aldų (XVXVI amžiaus Italijos žymiausių spaustuvininkų mažo formato leidiniai) tradicijai. Tituliniame puslapyje įrašas ranka Melchior Dux Giedroic skelbia, kad knyga priklausė kunigaikščiui Merkeliui Giedraičiui. Knygoje yra ir dar vienas kiek vėlesnis įrašas, nurodantis, jog veikiausiai po vysk. M. Giedraičio mirties spaudinys atiteko Kražiuose įkurdintos Jėzuitų kolegijos bibliotekai. Aristotelio veikalai ir jų nagrinėjimas buvo viena iš svarbiausių jėzuitų mokymo programos dalių.
Šiaulių vyskupijoje dirbantis kunigas Eimutis Marcinkevičius muziejui perdavė šiandien itin retą Romos Mišiolą, surištą iš kelių skirtingų liturginių ir tipografinių dalių, datuojamų 1653, 1666, 1673 ir 1675 metais. Pagrindinė Mišiolo dalis išspausdinta 1666 metais. Plantenų leidėjo Balthasaro Moreti tipografijos iliustruotos didžiojo flamandų dailininko Peterio Paulo Rubenso (15771640) mokyklai priskiriamais raižiniais.
Parodoje pristatoma Konstantino Sirvydo bendradarbio, jėzuito Jono Jaknavičiaus dvikalbė knygelė Ewangiele Polskie y Litewskie, išleista 1711 metais. Šį seniausią lietuvišką Evangelijų leidinį muziejui dovanojo tremtinys kun. Brunonas Bagužas.
Žemaičių vyskupijos istorijai svarbi vyskupo Antano Tiškevičiaus 1752 metais išleista knyga Synodus Diaecesana Mednicensi seu Samogitiae, išspaudinta Jėzuitų Akademijos spaustuvėje Vilniuje, kurioje skelbiama tais pačiais metais Varnių katedroje tris dienas vykusio Žemaičių vyskupijos kunigų sinodo medžiaga. Leidinyje išspaudinti Žemaičių vyskupijos dvasininkų Leono Franckevičiaus, Viktorino Hryncevičiaus, Jozefo Ciehanovičiaus pasisakymai bei XVIII a. vidurio Žemaičių vyskupijos bažnyčių ir dvasininkų žinynas. Ši dabar ŽVM saugoma knyga kadaise priklausė vienam iš Sinodo dalyvių Batakių klebonui Laurentijui Butminui, kurio autografas yra pirmajame priešlapyje.
Eksponuojamas kunigo vertėjo Stanislovo Čerskio 1830 metais išspausdintas Žemaičių vyskupijos aprašymas (Opis Żmudzkiey Dyecezyi...) su puikiai išlikusiais trimis priedais paties kun. S. Čerskio medžio raižykloje raižytais Žemaičių vyskupijos, Skuodo dekanato bei Salantų parapijos žemėlapiais.
Tarp parodos eksponatų pristatomi Žemaičių vyskupų bei pasauliečių didikų signuoti ar jiems priklausę XVIIXIX amžiaus dokumentai bei dokumentų rinkiniai. Iš jų seniausias Andriaus Petrovičiaus raštas dėl žemės ribų, parašytas 1602 metais senąja slavų kalba su keturiais herbiniais atnspaudais. Kitas 1640 metų Jonas Gorskio dokumentas, vadinamasis intromisinis (įvedamasis) raštas su dviem herbiniais antspaudais. Vėl eksponuojami Gorskių giminei skirti dokumentai su karaliaus Augusto II (Sakso) autografais. Taip pat įvairūs kiti XVIII amžiaus dokumentai, liudijantys didikų Pliaterių, Pilsudskių, Vitkevičių veiklą. Pateikiame ir vyskupo Stepono Giedraičio raštus su karpytais antspaudais, naudotais XVII a. XIX a. pirmoje pusėje.
Tarp Žemaitijos bajorams priklausiusių dokumentų išskirtinis yra Gerulių dvaro (Telšių r.) šeimininkų Budrikių herbo aprašymas, kurį 1791 metais parengė Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojai. Dokumentą Budrikiams išdavė ir antspaudu patvirtino žinomas Vilniaus universiteto bibliotekininkas Rapolas Litvinskis, vadovavęs šiai įstaigai nuo 1792 iki 1799 metų. R. Litvinskis 17681769 metais dirbo Kražių jėzuitų kolegijoje.
Varniai
© 2009 XXI amžius
|