Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Išaukštinusi juodąją keramiką

Bronius VERTELKA

Medžio drožėjas Arvydas Petrulis įteikė Teresei Jankauskaitei kelis dešimtmečius saugotą skelbimą apie jos ir jos tėvo kūrybos parodą

Su savo kūryba supažindina Dzūkijoje gyvenantis poetas Stasys Stacevičius

Liepos 29-osios pavakare Panevėžio dailės galerijoje buvo pristatyta Dzūkijoje gyvenančios dailininkės Teresės Jankauskaitės juodosios keramikos, tapybos ir fotografijos paroda „Miško dvasiukai“.

1973 metais baigusi Vilniaus dailės institutą V. Jankauskaitė savo gyvenimą susiejo su Dzūkija, čia susipažino su vietos liaudies meistrais Miku Miliausku ir Stasiu Mašalu, kurie sudomino ją pačiu seniausiu molio degimo būdu pasaulyje – juodąja keramika. Ši keramika, degdama lauko krosnyje, įgauna nenuspėjamus atspalvius. T. Jankauskaitė moka išgauti ypatingą blizgesį ir ornamentus. Jos parodos buvo surengtos ne vienoje užsienio šalyje, bet didžiausio pripažinimo menininkė susilaukė gimtojoje Lietuvoje. Tikriausiai  pati įdomiausia jos paroda buvo Dzūkijoje, surengta ant plaukiojančių salų Bedugnio ežere. O skambanti suknelė, keramikės nulipdyta iš molio žvynų, įrašyta į Lietuvos rekordų knygą.  

Menininkė pati išdalijo 59 savo gamybos juodosios keramikos medalius su užrašu „Panevėžio dailės galerija 2009“ – tiek žmonių susirinko į jos parodos atidarymą. „Vieno trūko iki 60-mečio“, – juokavo keramikė. Panevėžietis medžio drožėjas Arvydas  Petrulis jubiliatei įteikė nuo laiko pageltusį, prieš kelis dešimtmečius spausdintą skelbimą, kuriuo kviečiama į T. Jankauskaitės ir jos tėvo kūrybos parodą. Ištraukas iš savo poezijos knygos „Ne ėriukai nakty“ skaitė  T. Jankauskaitės gyvenimo ir sielos draugas Stasys Stacevičius.

Ši T. Jankauskaitės paroda – jau antroji Panevėžyje. Prieš keletą metų su jos kūriniais buvo galima susipažinti privačioje Sigito Stankūno galerijoje „Menų namai“.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“