| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Putinų kaime atnaujintas paminklas Birutė NENĖNIENĖ
Rudens pradžioje Klausučių seniūnijoje (Vilkaviškio r.), prie Dievo Motinos Marijos paminklo, susirinko gausus būrys aplinkinių kaimų gyventojų, atvyko seniūnijos atstovai. Paminklo restauravimu pasirūpinęs Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis paminklo atšventinimo data pasirinko Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną, norėdamas žmonėms priminti apie dvasines vertybes, pasakyti, jog prasideda Šilinių atlaidų Šiluvoje aštuondienis. Kan. D. Jasulaičiui atšventinus paminklą, Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos Daržininkų skyriaus mokiniai parodė specialiai šiai progai parengtą programėlę, žmonės prie paminklo papėdės klojo gėlių žiedus, uždegė žvakeles. Paskui visi pasišnekučiuoti ir pasivaišinti nužingsniavo prie buvusio Putinų dvaro pastato, kuriame 19581972 metais veikė pradinė mokykla, o dabar gyvena keletas šeimų, kur buvo padengtas kuklus vaišių stalas. Atplaukė prisiminimai Dabartinio Vilkaviškio rajono pakraštyje, prie Šešupės vingio, nuo seniausių laikų driekėsi Putinų dvaro laukai. Nuo neatmenamų laikų juose stovėjo Marijos statula. Angelė Zalanskienė, kurios senelis ir mama tarnavo dvare, pasakojo, kad pirmoji Motinėlės statula, tik daug didesnė už dabartinę, turėjusi būti pastatyta kokiais 1914 metais sulenkėjusio dvarininko Pilypausko, žmonių vadinto Pilypu, iniciatyva. Dvarininko žmona buvo lenkė, trys jos broliai kunigai studijavo Varšuvoje, o vasarodavo jie Putinų dvare ir ten įrengtoje labai gražioje koplyčioje aukodavo šv. Mišias. Kitos moterys prisiminė, jog dabar prie SlabadųKudirkos Naumiesčio kelio stovinti skulptūra buvo papuošta žvaigždžių karūna, kuri švietė ir matėsi iš labai toli. Antrojo pasaulinio karo metais statula buvo gerokai apgadinta. Gal apie 1970 metus ją paremontuoti pasirūpino tuometinė vietos gyventoja Onutė Būbnaitienė, kuri prižiūrėjo paminklą ir tvarkė aplinką. Žmonių atmintyje dar išlikę tikrų ar pagražintų legendų, kaip statula buvo išsaugota. Tačiau dvidešimt metų Kudirkos Naumiesčio parapijoje klebonaujantis kan. D. Jasulaitis gerai prisimena, kaip pagarbiai šį religinį paminklą globojo tuometinis Šapalų tarybinio ūkio direktorius J. Ignotas. Klausučių seniūnė G. Skystimienė sakė, jog tolimiausiame seniūnijos pakraštyje stovintis paminklas maždaug prieš penkiolika metų buvo atnaujintas seniūnijos rūpesčiu, tačiau ilgainiui jis apšiuro, suaižėjo, o lėšų sutvarkyti vis neatsirasdavo. Todėl labai gera, kad klebonas pasirūpino skulptūros restauravimu, o seniūnija įsipareigojo papuošti ir prižiūrėti aplinką. Skirti dvasiai pakylėti Pasak kan. D. Jasulaičio, nykstantis, apleistas paminklas žmonėms visada atrodo nepatrauklus, o tada nesirūpinama ir jo aplinką patvarkyti. Matydamas apleistą skulptūrą, parapijos klebonas sakė jautęs sąžinės priekaištus, kad tik stebi, o pats nieko nedaro: Šis paminklas nėra kultūros paveldo objektas. Tai mūsų tikėjimo religinis simbolis, turintis gražią paskirtį atkreipti kasdienybės vargų slegiamų ir darbų prispaustų žmonių dėmesį į tai, kad yra ir dvasiniai dalykai, kad ir sunkiausiais gyvenimo atvejais reikia turėti vilties. Visus religinius simbolius, kurie yra vienos ar kitos parapijos teritorijoje, vienam klebonui prižiūrėti yra sudėtinga. Tuos, kurie stovi kaimuose, sodybose, patys parapijiečiai ir turėtų prisižiūrėti. Bet būna taip, kad žmonės pamiršta, tada jau kunigų ir Bažnyčios reikalas atkreipti į tai dėmesį. Kan. D. Jasulaitis susirūpinęs ir kitų šiame krašte esančių paminklų likimu. Jam, kaip Vilkaviškio vyskupijos krikščioniškos kultūros centro vadovui, tokie dalykai yra svarbūs. Kan. D. Jasulaičio iniciatyva vyskupijos istorijos ir bažnytinio meno muziejuje surinkta nemažai vertingų nykstančių religinių meninių eksponatų. Autorės nuotrauka
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |