| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Nuo batsiuvio iki kunigo Dr. Aldona Vasiliauskienė
Kunigystės siekis Zarasų apskrities Salako parapijos Bajorėlių kaime našlys Silvestras Žilinskas vedė Zofiją Medvedskytę. Jų šeimoje 1923 m. rugsėjo 8 dieną gimęs sūnus buvo pakrikštytas Broniaus vardu. Nepaisant sunkios padėties (prasta žemė, keturi vaikai iš pirmos santuokos ir keturi iš antros) visi vaikai baigė pradžios mokyklą. 1932 metais Bronius pradėjo lankyti Ramoniškių dvare įsikūrusią pradžios mokyklą, kurią baigė 1935-aisiais. Mokslą tęsė Salako šešių skyrių pradžios mokykloje. Dėl lėšų stygiaus Petras negalėjo mokytis gimnazijoje, todėl mokėsi privačiai ir talkino ūkyje. Taip pasirengęs 1942 metais įstojo į Kauno suaugusiųjų gimnazijos septintą klasę ir ją baigė 1944 metais. Norėjo stoti į Kunigų seminariją norą kunigystei pajuto jau vaikystėje. Dar būdamas piemeniu statė namuose altorių ir vienas sau aukojo Mišias. Tokiam norui didelę įtaką darė motinos pamaldumas. Kadangi šeimyna buvo labai didelė, nebuvo kuo aprengti, tad į bažnyčią žiemos metu nusivesdavo tik retkarčiais. Tad melsdavosi namuose, iš maldaknygės, kalbėdavo rožinį. Bažnyčią visi lankė vasaros metu. Mama svajojo, kad kuris nors būtų kunigu. Tačiau sovietų okupacinio režimo vykdoma politika vis mažinamas seminaristų skaičius bei situacija namuose ilgam laikui atidėjo svajonę Bronius net buvo nustojęs vilties į ją pakliūti. Būsimasis kunigas siuvo batus ir vyskupui Paltarokui 1944 m. spalio 18 dieną mirė tėvelis, tad Broniui teko pasilikti prie mamos ir dirbti ūkio darbus. 1947 m. kovo 7 dieną mirė ir motina. 1948 metais, suorganizavus kolūkį, Bronius trejetą metų dirbo sąskaitininku. 1951 metais išvyko į Vilnių, įsidarbino artelėje Batas. Karinių apmokymų metu (rengė radistais) susipažino su Stanislovu Pečkevičium, Aušros Vartų šventovės zakristijonu, Jėzuitų ordino broliu. Bronius lankė Šv. Onos bažnyčią, mėgo melstis Aušros Vartuose, mat sekmadieniais čia šv. Mišias aukodavo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Po šv. Mišių pabendraudavo su zakristijonu Stasiuku. Tuo metu labai trūko avalynės. Bronius pasiuvo savo bičiuliui batus. Stasys Pečkevičius naujus batus parodė vyskupo vairuotojui Jonui. Tas irgi užsigeidė batų. Bronius pasiuvo ir jam. Jono batus pamatęs vyskupas panoro susipažinti su meistru. Broniaus Žilinsko, atėjusio pas vyskupą Kazimierą Paltaroką, laukė vakarienė ir malonus pokalbis. Tai buvo netikėta jaunuoliui, troškusiam gyvenimą pašvęsti Dievo tarnystei. Vyskupas taip pat pageidavo batų, norėjo kuo patogesnių mat jo kojos buvo labai nesveikos: virto fajetonas, keleiviai iškrito ir ratai pervažiavo vyskupo kojas. Bronius išmatavęs guzuotas kojas susirūpino, kaip bus su kurpaliais. Tačiau artelės vedėjas žydas, sužinojęs, kad batų reikia vyskupui K. Paltarokui, pagamino juos pagal Broniaus turimą dydį. Vyskupui batai buvo geri. Išvažiuojant jam į seminariją rūpinosi, kas jam siūs batus. Vilties išsipildymas Paėmus būrį klierikų į sovietų armiją, Bronius pabandė laimę stojo į Kunigų seminariją. Testimonium (charakteristiką rekomendaciją) jam parašė Šv. Onos bažnyčios klebonas kun. Jonas Deksnys. 1955 metais į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją įstojo 24 jaunuoliai, tačiau mokslus baigė tik 14. Vieni buvo atleisti sovietų valdžiai reikalaujant, kiti pasitraukė ir patys ne visi išlaikė griežtą seminarijos režimą. Vienoj aulėj auditorijoj gyveno visi 24 ir dar du prepozitai (prižiūrėtojai): Petras Dumbliauskas ir Vincentas Jalinskas. O už pertvaros vyko mokymas. Su visais kurso seminaristais Bronius palaikė draugiškus ryšius, gal kiek daugiau bendravo su iš kaimyninės Daugailių parapijos kilusiu kun. Juozu Čepėnu, nors jis mokėsi žemesniame kurse. Rektoriumi buvo kan. Kazimieras Žitkus, Juozas Preikšas dėstė dogminę teologiją, Vladas Michelevičius lotynų kalbą, logiką. Praktikai seminaristas Bronius važiuodavo į savo gimtąją Salako parapiją, kur dirbo kun. Antanas Petrauskas. Prieš baigiant seminariją buvo atkeltas kun. Stanislovas Masiulionis. 1960 m. balandžio 13 dieną vyskupas Julijonas Steponavičius įšventino tik 11 klierikų (likusius tris kiek vėliau): Boleslovą Babrauską SJ, Antaną Garjonį, Kazimierą Kindurį, Petrą Mačiūtą (buvo kurso dekanas), Napoleoną Norkūną, Igną Plioraitį, Leoną Savicką, Bronių Žilinską, Kazimierą Valeikį MIC, Sigitą Uždavinį ir Vytautą Užkuraitį. Iš tądien vienuolikos įšventintų penki jau pasišaukti į amžinybę. Pirmąsias šv. Mišias kunigas aukojo Aušros Vartuose Velykų pirmąją dieną tai buvo padėkos Mišios. Kunigas buvo pažadėjęs Marijai, jei baigs seminariją, Aušros Vartuose paaukos padėkos Mišias. Apsirengti kunigo drabužiais jam padėjo zakristijonas Stasys Pečkevičius. Antrą Velykų dieną kun. Broniaus Žilinsko primicijos buvo Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčioje. Pamokslą pasakė jau prieš penkerius metus (t. y. 1955 m. gruodžio 18 dieną) į kunigus įšventintas Bronislovas Gimžauskas. Darbas parapijose Kun. Broniui Žilinskui per 49 kunigystės metus teko dirbti septyniose parapijose: 19601963 m. Vaškų Šv. Juozapo, 19631974 m. Grūžių Švč. Mergelės Marijos, 19741977 m. Onuškio Šv. arkangelo Mykolo, 19771982 m. Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, 19821991 m. Pamūšio Šv. Antano Paduviečio, 19912000 m. Viešintų Šv. arkangelo Mykolo parapijose, užimant vikaro, administratoriaus bei klebono pareigas. Septintoji parapija Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapija, į kurią nuo 2000 metų pradžios paskirtas altaristu. Dirbdamas vikaru, dvasinės patirties sėmėsi iš parapijoje dirbusių klebonų, itin gražų įspūdį jam paliko Sibiro lagerius iškentėjęs ir nepalūžęs savo dvasia prelatas Leopoldas Pratkelis, kuriam talkino Linkuvoje. Grūžiuose kunigas Bronius nepakluso Pasvalio rajono pirmininko pavaduotojui Stasiui Linkevičiui, reikalavusiam nuimti kryžių. Kun. B. Žilinskas pasakęs: ne aš stačiau, ne aš ir griausiu. Tą įdomų kryžių pastatė garsusis pamokslininkas Bronius Bumša (jo prašymu buvo palaidotas Grūžių kapinėse ant tako, kad liudytų nusižeminimą: kiekvienas eidamas mindžios). Prieš bažnyčią jis supylė kauburį, kuriame įcementavo naikinamo siauruko (geležinkelio Jo-niškėlisŽeimelis) bėgius ir tarp tų keturių bėgių įtvirtino ąžuolinį kryžių (jis stovi ir šiandien). Kunigas nemažą patirtį įgijo lankydamas parapiją, deja, sovietai greitai uždraudė šią jo veiklą. Kaip ir visi kunigai, Bronius Žilinskas remontavo ir tvarkė bažnyčias, o sulaukęs Sąjūdžio įsijungė į pedagoginį darbą dėstė tikybą mokyklose, ypač rūpinosi, kad vyresnieji mokiniai, kuriems sovietmečiu nebuvo skirtas dvasinis dėmesys, priimtų Pirmąją Komuniją daug laiko skyrė jų parengimui. Anykščiai Nusilpus regėjimui, kun. Bronius Žilinskas prašėsi į altariją ir vyskupas Juozas Preikšas 2000 m. kovo 22 dieną paskyrė jį į Anykščius. Kun. Bronius Žilinskas apsigyveno mons. Alberto Talačkos altarijai paliktame name. Altarista kun. Bronius talkina Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonui kan. Stanislovui Krumpliauskui. Atvykęs į Anykščius kun. Bronius Žilinskas dar porą metų skaitydavo. Dabar jau negali nei rašyti, nei skaityti, tačiau pilnas optimizmo, atšventė 85-metį, laukia kunigystės 50-mečio ir vis dar iš atminties aukoja šv. Mišias.
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |