| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Vyskupų Sinodo asamblėja Afrikai Mindaugas BUIKA
Tikėjimas ir šeima afrikiečių kultūroje Iškilminga šv. Mišių liturgija, kurioje netrūko ir afrikietiškai kultūrai būdingų folkloro elementų, popiežius Benediktas XVI pradėjo antrąją Afrikai skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją. Šia proga spalio 4 dieną, sekmadienį, Vatikano bazilikoje Eucharistiją kartu su Šventuoju Tėvu koncelebravo 239 Sinodo tėvai (kardinolai, arkivyskupai ir vyskupai) bei 55 paskirti jų bendradarbiai. Pradėdamas homiliją Popiežius lotyniškai (Pax vobis ramybė jums) pasveikino iš viso Juodojo kontinento ir kitų pasaulio šalių susirinkusius ganytojus, atskirai paminėdamas garbingą Sinodo svečią Etiopijos senosios Stačiatikių Bažnyčios patriarchą Abumą Paulosą. Jis taip pat priminė, kad nuo pirmosios Afrikai skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos praėjo 15 metų: ją 1994-ųjų balandį buvo sušaukęs Dievo tarnas Jonas Paulius II. Prasidėjusio Vyskupų Sinodo, kurio tema Afrikos Bažnyčios susitaikymo, teisingumo ir taikos tarnystė: Jūs žemės druska Jūs pasaulio šviesa (Mt 5, 13-14), darbai tęsis iki spalio 25 dienos. Popiežius Benediktas XVI homilijoje pastebėjo, kad faktiška šios Sinodo asamblėjos pradžia galima laikyti kovo mėnesį vykusį įspūdingą jo apaštalinį vizitą į Afrikos šalis Kamerūną ir Angolą. Kaip tik tuomet susitikęs su žemyne veikiančių 53 nacionalinių vyskupų konferencijų pirmininkais Šventasis Tėvas pristatė dabartinės Sinodo asamblėjos parengtas gaires, kurios tradiciškai vadinamos Instrumentum laboris (Darbo įrankis). Komentuodamas praėjusio sekmadienio liturgijos Šventojo Rašto skaitinius ir pritaikydamas juos Afrikos kontekstui, Popiežius homilijoje nurodė į Dievo primatą afrikietiškoje kultūroje. Žinoma, Afrikoje yra daug skirtingų nacionalinių kultūrų, tačiau visos jos, atrodo, sutaria dėl vieno: Dievas yra Kūrėjas ir gyvybės šaltinis, sakė Benediktas XVI. Jis taip pat pastebėjo, kad gyvybė pasireiškia vyro ir moters santuokine vienybe ir vaikų gimdymu. Štai kodėl Afrikos žmonės taip brangina santuoką ir šeimą, kurios dieviškasis įstatymas įrašytas į pačią prigimtį. Apie santuokos šventumą ir neišardomumą Jėzus yra labai aiškiai pasakęs: Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria! (Mk 10, 9) Tikėjimu ir šeimos branginimu paremta Afrikos kultūra yra brangus paveldas visam pasauliui ir Bažnyčiai, pabrėžė Šventasis Tėvas. Afrika yra didžiulis dvasinis plautis visai žmonijai, kuri yra atsidūrusi tikėjimo ir vilties krizėje, kalbėjo Romos vyskupas. Kartu jis pripažino, jog ir šis plautis gali susirgti, nes jį puola bent dvi pavojingos ligos. Pirmoji nesveikata tai Vakaruose jau paplitęs praktinis materializmas susietas su reliatyvistiniu ir nihilistiniu mąstymu. Iš vadinamojo Pirmojo pasaulio į Afriką, kaip ir į kitus žemynus, eksportuojamos dvasinės šiukšlės, kurios nuodija tautų gyvenimą. Popiežius Benediktas XVI šį reiškinį pavadino naujuoju kolonializmu arba senojo tęsiniu ir teigė, kad politinę priklausomybę pakeitė kultūrinis (turima omenyje Vakarų kultūrinės atliekos) engimas. Kitas virusas yra daugiau afrikietiško pobūdžio, nors jam taip pat turi įtakos kontinentą iš svetur pasiekę tendencijos. Vadinamasis religinis fundamentalizmas įgyja vis pavojingesnį ekonominiais interesais paremtą politinės kovos bruožą. Afrikos žemyne sklinda įvairioms religinėms tikyboms priklausančios grupės (sektos), kurios veikia tarsi Dievo vardu, bet jų logika yra priešinga dieviškajai logikai, sakė Šventasis Tėvas. Jos moko ir praktikuoja ne meilę ir pagarbą laisvei, bet nepakantumą ir smurtą. Šių grupių kai kur pasitaikantį populiarumą Afrikoje lemia skurdas, dar nepakankamai susiformavęs krikščioniškas sąmoningumas ir vis dar gajos vietinių pagoniškų tikybų tradicijos. Malda ir Dievo Žodžio klausymas Homilijoje sugrįždamas prie Evangelijos skaitinių, kuriuose taip pat kalbama apie Jėzaus meilę vaikams, popiežius Benediktas XVI priminė, kad Afrikos vaikai vis dar labiausiai kenčia. Dėl skurdo, karinių konfliktų, epideminių ligų ir bado jų mirtingumas yra itin didelis. Todėl Afrikos Bažnyčia, kaip ir visos kitos, savo ypatingą motinišką rūpestį pirmiausiai skiria mažiausiems, netgi iki jų gimimo, pabrėžė Šventasis Tėvas. Bažnyčia, kaip ir Jėzus, į vaikus žvelgia kaip į pilnaverčius žmones su jų teisėmis, kurias privalu ginti, žinant, kad buvimas Dievo vaiku yra geriausias kelias į Jo karalystę. Aptardamas minėtą dabartinės Sinodo asamblėjos temą, Popiežius nurodė, kad svarbiausias Afrikos Bažnyčios uždavinys ir toliau lieka evangelizacija. Jis pripažino, kad kontinento bažnytinis gyvenimas dėl pašaukimų gausos yra tapęs pavyzdingai dinamiškas, tačiau nauji tiek vidiniai, tiek ir išoriniai iššūkiai reikalauja permąstyti pastoracinį veikimą. Siekimas būti pasaulio šviesa ir žemės druska reikalauja, kad krikščioniškojo gyvenimo aukščiausias matas būtų šventumas. Visi ganytojai ir visi bažnytinės bendruomenės nariai yra pašaukti į šventumą, o pasauliečiai tikintieji yra pašaukti skleisti šventumo dvelksmą šeimoje, darbovietėse, mokyklose ir kiekvienoje kitoje socialinėje bei politinėje srityje, sakė Benediktas XVI. Po šv. Mišių kreipdamasis į Šv. Petro aikštėje Viešpaties Angelo maldai susirinkusius maldininkus, jis dar kartą priminė prasidėjusio Afrikos Sinodo, kaip kolegalios institucijos, svarbą. Tačiau yra aišku, kad Sinodo asamblėja nėra mokslinė konferencija ar programinis partijos suvažiavimas: kalbų ir diskusijų bus daug, tačiau visi asamblėjos dalyviai žino, kad Bažnyčiai vadovauja pats Viešpats ir jo Šventoji Dvasia. Todėl svarbiausias dalykas šiame bažnytiniame susitikime yra klausymas: klausomasi kiekvieno, o ypač klausomasi, ką nori mums pasakyti Viešpats. Tam padės maldos aplinka ir pamaldus Dievo Žodžio apmąstymas. Vyskupų Sinodo atidarymo iškilmėse buvo daug meldžiamasi įvairiomis Afrikos tautų kalbomis. Šventasis Tėvas pats sukūrė specialią maldą prašant Švč. Mergelės Marijos, Afrikos Globėjos ir Išminties Sosto, užtarimo. Jis prašė visus afrikiečius tikinčiuosius kalbėti šią maldą už Sinodo asamblėjos sėkmę. Popiežius Benediktas XVI pranešė, kad spalio 10 dieną, šeštadienį, jis kartu su Sinodo tėvais kalbės Rožinio maldą už Afriką ir su Afrika. Per palydovinį ryšį į šią maldą tiesiogiai įsijungs įvairių Afrikos šalių universitetų studentai iš Kairo (Egiptas), Nairobio (Kenija), Chartumo (Sudanas), Antanarivo (Madagaskaras), Johanesburgo (Pietų Afrika), Oničos (Nigerija), Kinšasos (Kongas), Maputo (Mozambikas) ir Uagadugo (Burkina Faso).
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |