|
Optimizmą kelianti Afrikos Bažnyčios statistika
Mindaugas BUIKA
Pasiaukojanti evangelizacija
Afrikai skirtoje antrojoje Vyskupų Sinodo asamblėjoje vieną pirmųjų pranešimų padarė šios svarbios Šventojo Sosto institucijos sekretoriato vadovas, Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius kroatas arkivyskupas Nikola Eterovičius. Būdamas atsakingas už visų Sinodo asamblėjų organizavimą, jis papasakojo apie pasirengimo dabartiniam susitikimui eigą, pateikė duomenis apie Afrikos Sinodo dalyvių sudėtį bei statistiką, patvirtinančią įspūdingą Afrikos Bažnyčios augimą. Kaip tik dėl tokio augimo, nepaisant sunkių kontinento socialinių problemų, Afrika populiariai vadinama vilties žemynu visai Katalikų Bažnyčiai.
Arkivyskupas N. Eterovičius priminė, kad šiuo metu pasaulyje yra 6,6 milijardo gyventojų, iš kurių 1,15 milijardo (17,3 proc.) yra katalikai. Afrikoje katalikų yra daugiau: žemynas turi 943,7 milijonų gyventojų, iš kurių katalikų yra 164,9 milijono, taigi jie sudaro 17,5 proc. visų afrikiečių. Prasidedant popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatui 1978 metais Afrikoje buvo 55 milijonai katalikų, o anuometiniam Šventajam Tėvui 1994-aisiais šaukiant pirmąjį Afrikos Sinodą žemynas turėjo 102,8 milijonų katalikų ir jie tada sudarė 14,6 proc. visų gyventojų.
Taigi, nors Afrikoje gimstamumas yra didelis ir bendrasis gyventojų skaičius didėja, tačiau katalikų gausėjimas žemyne yra spartesnis ir tai patvirtina misijų veiklos sėkmę. Štai, pavyzdžiui, 2005 metais Afrikoje gyventojų skaičius padidėjo 2,5 proc., o katalikų skaičius išaugo 3,1 proc. Verta prisiminti, kad 1900 metais Afrikoje tebuvo tik 1,9 milijono katalikų. Todėl spalio 18 dieną, kada visoje Bažnyčioje bus celebruojamas Misijų sekmadienis, taip pat bus prisiminti didžiuliai Evangelijos skelbėjų veiklos rezultatai Juodajame kontinente ir paminėtos iki šiol gausios bažnytinės tarnystės aukos. Arkivyskupas N. Eterovičius pranešė, kad nuo 1994 metų, tai yra pirmosios Afrikai skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos, kontinente per įvairaus pobūdžio konfliktus žuvo daugiau kaip 520 pastoracinių darbuotojų. Žymiąją dalį šių netekčių atnešė genocidui artimos tragedijos Ruandoje 1994 metais ir kaimyniniame Burundyje 1997-aisiais (pastarajame konflikte buvo nužudyta 40 seminaristų). Dėl smurto apraiškų Afrika praranda pastoracijos darbuotojus, įskaitant užsieniečius misionierius. Pavyzdžiui: 2006-aisiais žuvo 11, 2007 metais 4 ir 2008 metais 5.
Ši kankinystės statistika yra skaudi, tačiau didžiulė evangelizacijos dinamika Afrikos žemyne tai atperka. Arkivyskupas N. Eterovičius ypač pabrėžė dvasinių pašaukimų į kunigystę ir vienuolystę gausą. Dėl to per laikotarpį tarp pirmosios ir antrosios Afrikai skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos (19942008 metais) kunigų skaičius Juodajame kontinente išaugo 49 proc. (diecezinių kunigų 79 proc. ir kunigų vienuolių 11 proc.), seminaristų pagausėjo 44 proc., o vienuolių 33 proc.Tradiciškai afrikiečių tautų evangelizacijoje didelį krūvį neša ir pasauliečiai misionieriai bei katechetai, kurių per pastarąjį penkiolikos metų laikotarpį skaičius išaugo atitinkamai 94 proc. ir 33 proc. Taigi, Afrikos Bažnyčios ateitis yra užtikrinta ir vis daugiau afrikiečių kilmės misionierių vyksta evangelizacijos darbams į sekuliarizuotos Vakarų Europos bei Šiaurės Amerikos šalis, kuriose sielovadininkų stygius yra akivaizdus. Toks yra praėjusių šimtmečių ir dešimtmečių misionierių pasiaukojančio veikimo Afrikoje grįžtamasis ryšys.
Socialinė ir švietėjiška veikla
Greta pagrindinės Evangelijos skleidimo misijos Bažnyčios veikimas Afrikoje yra nukreiptas į artimo meilės darbų, sveikatos apsaugos ir švietimo sritis. Tai irgi yra svarbu žinant sudėtingą socialinę padėtį Juodajame kontinente, kur gyvena didžioji dalis skurdą kenčiančių pasaulio žmonių. Arkivyskupas N. Eterovičius priminė, kaip popiežius Jonas Paulius II apaštalinėse kelionėse po Afrikos šalis nuolat atkreipdavo tarptautinės bendruomenės dėmesį (tą patį dabar daro popiežius Benediktas XVI) į būtinybę sutelkti resursus ir išvesti žemyno tautas iš ekonominio atsilikimo. 1984 ir 2001 metais Vatikane buvo įkurti specialūs socialinės ir medicininės paramos fondai (Sahelio ir Gerojo samariečio), kuriose sukauptos lėšos naudojamos įgyvendinti gausius paramos projektus.
Taip pat beveik visose Afrikos valstybėse veikia Caritas organizacijos skyriai, vykdantys ir skatinantys solidarumo vargšams akcijas. Pažymėtina, kad iš 48 Afrikos nacionalinių ir regioninių vyskupų konferencijų daug kur yra sudarytos Teisingumo ir taikos komisijos, kurios taip pat aktyviai veikia, gindamos neturtingųjų, išnaudojamųjų teises, ypač teikdamos dėmesį į sunkią pabėgėlių bei migrantų padėtį. Afrikoje yra įkurta 12 mokslinių centrų ir institucijų, kurios skleidžia žemyne aktualų Bažnyčios socialinį mokymą. Afrikoje plėtojamas ir katalikiškų sveikatos apsaugos institucijų tinklas (bendras jų skaičius visame kontinente viršijo 16 tūkstančių). Arkivyskupo N. Eterovičiaus pateiktais duomenimis, šio žemyno šalyse katalikai išlaiko 1074 ligonines, 5373 ambulatorijas, 753 senelių ir invalidų slaugos namus, 979 našlaičių prieglaudas, 1997 vaikų globos namus, 1590 šeimos sveikatos konsultacijas, 2947 reabilitacijos centrus ir šimtus kitų medicinos struktūrų, kuriose pasiaukojamai darbuojasi kunigai, vienuolės ir pasauliečiai. Ypač didelis dėmesys tiek medicininis, tiek auklėjamasis ir socialinis teikiamas sergantiems Afrikoje paplitusiomis epideminėmis ligomis (maliarija, AIDS), nes šių ligų aukomis dažniausia tampa jauni žmonės ir vaikai.
Afrikoje intensyviai plėtojama Bažnyčios švietėjiška, ugdomoji ir mokslinių studijų veikla. Šio žemyno šalyse dabar priskaičiuojama beveik 12,5 tūkstančio ikimokyklinių auklėjimo įstaigų, kurias lanko 1,3 milijono vaikų. 33 tūkstančius Afrikos katalikiškų pradinių mokyklų lanko 14 milijonų vaikų, veikia apie 10 tūkstančių katalikiškų vidurinių mokyklų ir gimnazijų, kuriose mokosi beveik 4 milijonai moksleivių. Daugiau kaip 75 tūkstančiai jaunų žmonių Afrikoje studijuoja Bažnyčios išlaikomuose universitetuose, kiti 55 tūkstančiai studentų įgyja profesiją katalikiškose kolegijose. Šiuos svarbius švietėjiško, socialinio ir, žinoma, pirmiausia pastoracinio veikimo klausimus afrikiečių ganytojai dabar svarsto Vatikane vykstančioje neordinarinėje Vyskupų Sinodo asamblėjoje.
© 2009 XXI amžius
|