| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Popiežius Benediktas XVI ir muzika Rimantas KLEVEČKA
Muzika neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, daugiau ar mažiau pripildanti kiekvieno kasdienybę. Kai kada ją išgirdę suklūstame, galbūt net akimirkai atidedame į šalį pradėtus darbus ir atidžiau įsiklausome, o kai kada tai tiesiog įprastinės veiklos ar vakaro poilsio fonas. Vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris apie muziką yra pasakęs, jog tam tikra prasme ji egzistuotų, net jei apskritai nebūtų pasaulio. Pasaulinio garso brazilų rašytojas Paulo Coelho romane Portobelo ragana teigia, jog muzika ne vien teikia nusiraminimą ar pramogą. Iš klausomos muzikos galima pažinti žmogų. Dažniausiai mums tenka girdėti apie tai, kokią muziką labiausiai mėgsta atlikti patys, kokius kompozitorius ir jų kūrybą labiausiai vertina žymiausios muzikos pasaulio asmenybės, kitaip tariant, profesionalai. Tačiau dažnai ir tokių visiems žinomų asmenybių, kurios neatstovauja profesionaliosios muzikos pasauliui, gyvenime muzika užima labai svarbią vietą. Tą galima pasakyti ir apie nūdienos Bažnyčios vadovus. Tereikia prisiminti popiežiaus Jono Pauliaus II meilę gimtųjų Lenkijos Tatrų kalniečių muzikai, gausioms tradicinėms lenkų kalėdinėms giesmėms vadinamosioms kolendoms ir pastoralėms, be kurių Vatikane nebūdavo pradedama nė viena Kūčių vakarienė, pagaliau tai, kaip pontifikas žavėjosi šiandien garsaus italų tenoro Andrea Bočeli balsu. Jam buvo patikėta Šv. Petro bazilikoje Vatikane priešais popiežių Joną Paulių II per Kalėdas giedoti giesmes. Šventąjį Tėvą Andrea balsas tiesiog pakerėjo, tad dainininkas dar ne kartą buvo kviečiamas dainuoti įvairiuose religiniuose renginiuose. Popiežiui Benediktui XVI pradėjus pontifikatą, besidomintieji jo asmenybe, biografija neretai pabrėždavo ir tai, jog vienas jo pomėgių ir laisvalaikio užsiėmimų groti pianinu. Benediktas XVI kilęs iš muzikalios šeimos. Popiežiaus brolis monsinjoras Georgas Ratcingeris, ilgus metus vadovavęs vienam seniausių Europoje Regensburgo katedros berniukų chorui, piešia tokį savo šeimos portretą: Namuose grodavome fisharmonija. Tėvai buvo įsitikinę, kad tai padės pasirengti ateityje groti vargonais. 1941-ieji buvo Mocarto metai. Minint 150-ąsias austrų genijaus mirties metines, kiekvieną sekmadienį, per pietus radijas transliuodavo V. A. Mocarto muzikos koncertus. Kadangi iš visos šeimos labiausiai buvau linkęs į muziką, man būdavo leidžiama užimti tėvo vietą prie stalo, greta radijo imtuvo. Liepos 1 dieną drauge su broliu ėjome į Mocarto muzikos koncertą, kurį surengė Regensburgo katedros choras. Pamenu, jog nuo patirtų įspūdžių negalėjau užmigti visą naktį. Neabejotina, kad aplinka, kurioje augo ir brendo būsimasis popiežius, turėjo didelės įtakos jo muzikinių pomėgių formavimuisi. Ypač vertinantis J. S. Bacho muziką, Benediktas XVI yra ir prisiekęs V. A. Mocarto talento gerbėjas. Pats popiežius teigia: Nors vaikystėje mūsų šeima dažnai kraustėsi iš vietos į vietą, visuomet gyvenome vietovėse, esančiose tarp Ino ir Zalcacho upių. Didžiausią ir svarbiausią jaunystės dalį praleidau Traunšteine, kuriame ryškiai atsispindi Zalcburgo įtaka. Galima sakyti, jog ten Mocartas įsismelkė į mūsų sielas, jo muzika iki šiol labai giliai mane veikia, nes ji tokia šviesi, bet kartu ir tokia gili. Tai jokiu būdu nėra priemonė pramogoms; joje sudėta visa žmogiškosios būties tragedija. 2007 metų rugpjūtį Pasaulinė katalikų naujienų tarnyba rašė, kad 2007 metų gegužę su apaštališkuoju vizitu lankydamasis Brazilijoje, popiežius Benediktas XVI taip susižavėjo Šventojo Sosto nuncijaus šioje šalyje arkivyskupo Lorenco Baldizeri skambinimu fortepijonu, jog rugpjūtį pakvietė nuncijų atvykti į jo rezidenciją Kastelgandolfe. Čia pastarasis atliko 50 minučių trukmės programą, kurioje skambėjo lenkų kompozitoriaus Frederiko Šopeno, prancūzo Klodo Debiusi, brazilo Heitoro Vila-Loboso kūriniai. Arkivyskupas Baldizeri Kastelgandolfe skambino kabinetiniu rojaliu, kurį žymi muzikos instrumentų gamintoja Steinway padovanojo specialiai Šventojo Tėvo vasaros rezidencijai. Apie muzikos reikšmę Bažnyčios liturgijoje popiežius yra ne kartą pasisakęs ir savo teologiniuose veikaluose. Galbūt dėl to ir dėl Šventojo Tėvo teologinės minties aiškumo Kelno kardinolas Joachimas Meisneris jį yra pavadinęs teologijos Mocartu. Tiesa ir gėris yra gražūs. Tai, kas gražu, spinduliuoja gėrį ir tiesą. Pasak Benedikto XVI, tikėjimas, pasireiškiantis per muziką, yra neatsiejama Žodžio virsmo Kūnu dalis. Matydama popiežiaus polinkį muzikai, Italijos katalikų žiniaskalaida pasiūlė Šventajam Tėvui įprasminti balsą leidinyje. Leidybos bendrovė Geffen/Universal praneša, jog lapkričio 30 dieną turėtų pasirodyti pirmasis Benedikto XVI muzikinis albumas, kuriame popiežius gieda giesmes bei recituoja maldų, skirtų Švenčiausiajai Mergelei Marijai, žodžius. Kol kas kompaktinis diskas dar neturi pavadinimo. Jau spėti įrašyti 8 originalūs šiuolaikinės klasikinės muzikos kūriniai. Įrašus Vatikano šv. Petro bazilikoje atlikti padėjo Romos filharmonijos akademijos choras, originalias kompozicijas atliks Karališkasis filharmonijos orkestras iš Didžiosios Britanijos.
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |