|
Patiklūs tautiečiai nepasotinamų bankų įkaitai
Kęstutis PRANCKEVIČIUS
Pastaruoju metu visuomenėje netyla kalbos ir aistros dėl finansų krizės galimų sunkių padarinių Lietuvos ekonomikai, jos tolesniam socialiniam vystimuisi. Praėjo beveik metai nuo ekonominės suirutės pradžios ir jau pasigirsta kalbų apie kai kurių valstybių ūkio atsigavimą. Tačiau mūsų šalyje, krečiamoje ne vien tik ekonominio nuosmukio, bet ir politinio chaoso, kol kas dar būtų naivu tikėtis ir laukti bent menkesnių ūkio pakilimo ženklų.
Svarstydami šią skaudžią problemą, ne vienas pagrįstai susimąstome, jog jei ne tų besočių komercinių bankų dominuojanti ir nekontroliuojama veikla, šiandien finansinė ir ekonominė padėtis būtų visai kita. Deja, šiandien ne be pagrindo galime konstatuoti, jog kartu su į skolas brendančia valstybe ir mes tapome savotiškais bankų įkaitais.
Kaip žinia, mūsų šalies bankų rinkoje dominuojančių skandinaviškų bankų politika net ir didžiausiems naivuoliams nekelia abejonių. Tik prisiminkime, kaip dar prieš kelerius metus šie bankai tarsi susitarę gundė mūsų patiklius tautiečius imti paskolas būstui, automobiliams, aiškino, kaip visi tada geriau ir sočiau gyvensime... O kas iš to išėjo, šiandien akivaizdžiai matome ir jaučiame. Skatinę besaikį skolinimąsi ir visai suprantamai siekę užsidirbti didžiulius pinigus, dabar jie lyg tos šmėklos su dalgiu šienaute šienauja į didžiules skolas įklampintus klientus.
Taigi, ko gero, teisus vienas žinomas ekonomikos ekspertas, prasitaręs, jog skandinaviški bankai valdo valstybę, o kas valdo valstybę, tas valdo ir žmones... Nors kai kam ir susidaro įspūdis, jog valstybė valdo situaciją, kad verslininkai yra savarankiški, tvarkydami savo finansinę padėtį, tačiau tai iliuzija! Pasak vieno verslo eksperto, mūsų šalyje galiojantys įstatymai, susiję su ekonomine, finansine veikla, nėra tobuli. Ypač didžiulių problemų iškyla dėl Bankroto įstatymo. Ir tokia neapibrėžta padėtis kai kam neabejotinai yra naudinga. Deja, politinės partijos, patekusios į aukščiausiąją valdžią, neskuba šių įstatymų taisyti, nes pačios iki ausų yra įklimpusios į skolas komerciniams bankams. Tiek Seimas, tiek Vyriausybė kartu su Lietuvos banku privalėtų ginti tautos ir valstybės teisėtus interesus nuo grobuoniškų bankų savivalės, tačiau šioje srityje nieko nedaroma.
Atsarga gėdos nedaro
Pastaruoju metu dažnai girdime skundus iš verslo pasaulio, kad Lietuvoje didžiausia problema yra ne ta, kad sunku gauti pigesnę paskolą. Bėda yra ta, kad mūsų šalyje verslą plėtojantis žmogus apskritai negali pasiskolinti! Komerciniams bankams vienašališkai pakėlus palūkanas, daugelis verslo įmonių atsidūrė ant bankroto slenksčio. O bankai per savo įsteigtas dukterines firmas bando iš perspektyvesnių įmonių perimti turtą ir taip viską užvaldyti.
Mūsų tautiečiai, tvarkydami finansinius reikalus turi būti itin atsargūs! Su bankais privalu bendrauti tik raštiškai, nes priešingu atveju, prasidėjus teisminiams procesams, bankai visada pasakys, kad nieko nežadėjo, niekuo neįsipareigojo... Taip pat negalima laiduoti asmeniniu savo turtu, nors kaip tik šito bankai dažnai reikalauja. Yra net tokių atvejų, kai klientui, parašiusiam laidavimo sutartį, bankas neatideda kredito grąžinimo, o jei ir atideda, tai uždeda tokias palūkanas, kad žmogų galutinai suvaro į ožio ragą.
Į bėdą dėl skandinaviškų bankų įžūlios ir klastingos veiklos patekę verslininkai patikliems ir nepatyrusiems klientams pataria veikti bankų metodais. Tarkime, jei iškiltų problemos dėl banko padarytos žalos atlyginimo, jokiu būdu nevalia nuleisti rankų. Ne taip seniai vienas pamokantis atvejis su Vilniaus banku parodė, kad iš mūsų šalies teismų galima tikėtis ir palankių sprendimų. Minėtasis bankas už tyčinio bankroto iškėlimą vienai verslo įmonei buvo griežtai nubaustas. Beje, apie tai jau plačiai rašyta šalies žiniasklaidoje.
© 2009 XXI amžius
|