| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Pranciškonų vienuolijai 800 metų Kazimieras Dobkevičius
Pranciškonų (mažesniųjų brolių) vienuolijų įkūrėjas šv. Pranciškus iš Asyžiaus (11821226) buvo turtingo pirklio sūnus. Jaunystėje jam labiau rūpėjo pramogos. Svajodamas apie riterio šlovę 1202 metais dalyvavo mūšyje prieš Perudžos miesto gyventojus ir buvo paimtas į nelaisvę. Grįžęs namo, jaunuolis išgyveno dvasinį lūžį ir nutraukęs ryšius su ankstesniu gyvenimu visiškai atsidavė Dievui. Išgirdęs Kristaus paliepimą: Pranciškau, eik ir atstatyk mano griūvančią bažnyčią, savo rankomis atstatė keletą bažnyčių Asyžiaus apylinkėse. Atsisakęs visko, ką turėjo, gyveno kaip atsiskyrėlis. 1208 metais suprato, kad Dievas jį kviečia atnaujinti dvasinę Bažnyčią. Atnaujinimo pagrindu turi būti evangelinis gyvenimas neturte ir apaštalavimas Kristaus bei Jo mokinių pavyzdžiu. Apsivilkęs šiurkščiu abitu ir persijuosęs virve, jis pradėjo skelbti Dievo Žodį. Iš pradžių Pranciškus buvo dažnai išjuokiamas ir nesuprastas. Vėliau radosi vis daugiau norinčių juo sekti. Taip šv. Pranciškus tapo trijų vienuolijų pagal jo rašytą regulą (vienuoliško gyvenimo taisykles) steigėju: Mažesniųjų brolių (1209 m.), šv. Klaros seserų (1211 m.) ir tretininkų (1221 m.). Šv. Pranciškus nepriėmė kunigystės šventimų, buvo tik diakonas. Jo bendruomenių nariais tapdavo ir kunigai, ir pasauliečiai. Trokšdamas atgaivinti žmonių meilę Kristui, 1223 metų Kalėdų naktį Grečio vietovėje jis padarė pirmąją Betliejaus prakartėlę. 1224 metais, melsdamasis Alverno kalne, gavo stigmas Kristaus kančios žaizdas. Mirė šv. Pranciškus 1226 m. spalio 3 dieną Porciunkulėje, palaidotas Šv. Jurgio bažnyčios kriptoje. Prie jo kapo nuolat vyko stebuklai. Po dvejų metų popiežius Grigalius IX Pranciškų paskelbė šventuoju. Šv. Pranciškus paliko įvairių raštų, tarp jų Regulą mažesniųjų brolių ordinui ir Saulės giesmę. 1980 metais popiežius Jonas Paulius II jį paskelbė ekologų globėju. Iš mažesniųjų brolių ordino susiformavo trys vienuolijos: pranciškonų, konventualų ir kapucinų. Šiuo metu pasaulyje yra apie milijonas šv. Pranciškaus pasekėjų. Spalio 4 dieną, sekmadienį, šv. Pranciškaus gimtadienį, Kaune, Petrašiūnų Šv. Vincento bažnyčioje, įvyko Mažesniųjų brolių pranciškonų ordino įkūrimo 800 metų jubiliejinės iškilmės. Šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo kan. Deimantas Brogys, kunigai Kęstutis Rugevičius, Oskaras Petras Volskis, Jonas Stankevičius, Massimo Bianco SDB, Rišardas Moderskis, Severinas Holoheris OFM, Nerijus Vyšniauskas. Arkivyskupas pamoksle sakė: Švęsdami Dievo žodžio Lietuvoje ir Mažesniųjų brolių pranciškonų ordino įkūrimo jubiliejus pabandykime prisiminti kelis uoliausius Dievo žodžio skelbėjus, kuriems turime būti dėkingi už tai, kas esame ir ką paveldėjome. Šiemet pranciškonai ir kapucinai švenčia Mažesniųjų brolių ordino įkūrimo 800 metų jubiliejų. Pranciškus suprato, kad tikroji laimė yra ne turtai, o tikroji didybė tarnauti dangaus Karaliui. 1209 metais Mažesniųjų brolių ordino nariai sėkmingai skelbė Dievo žodį Italijoje ir netrukus paplito po visą Europą. Šv. Pranciškus gyveno vos 45 metus, bet jo palikimas milžiniškas. Pranciškonai daug nuveikė skelbdami Dievo žodį ir daug žmonių laimėdami Dievo karalystei. Lietuvoje prigijo ir išpopuliarėjo Trečiasis pranciškonų ordinas, kuriam priklauso pasauliečiai, gyvenantys šv. Pranciškaus dvasia. Be Mažesniųjų brolių pasiaukojamo darbo Lietuvoje nebūtų taip prigijęs Dievo žodis ir subrandinęs tokių palaimingų vaisių. Dabar Lietuvoje sėkmingai apaštalauja mažesnieji broliai pranciškonai, mažesnieji broliai konventualai ir mažesnieji broliai kapucinai, kurie dirba Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijoje Kaune. Juos vienija trys neturto, skaistybės ir klusnumo įžadai, kurie padeda siekti dvasinio tobulumo bei veiksmingai tarnauti Dievui ir žmonėms. Po šv. Mišių parapijos tikintieji rikiavosi procesijai aplink bažnyčią. Procesijos priekyje buvo nešama šv. Pranciškaus vėliava, giedamos bažnytinės giesmės, garbinamas Dievas. Po palaiminimo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius pašventino Misijų kryžių. Darbštieji pranciškonai sugebėjo savo pastato palėpėje įkurti Pranciškonų istorijos muziejų. Šio muziejaus gausūs eksponatai primena mums pranciškonų įsikūrimo Lietuvoje aplinkybes ir istoriją. Į Lietuvą kapucinai atvyko 1926 metais ir įsikūrė Kaune, Petrašiūnuose. Paminėtini vienuoliai Kazimieras Kudirka, Adomas Milašius, Stanislovas Dobrovolskis ir kiti vienuoliai, daug pasidarbavę skleisdami Evangeliją. Popiežius Jonas Paulius II sakė: Apie jus, kapucinai, kalba, kad esate neturtingi, bet jūsų turtas šventieji, kurių turite daug. Tarp kapucinų yra 14 šventųjų ir 25 palaimintieji. Kapucinai tarnauja: malda (maldos bendruomenės), vesdami misijas ir rekolekcijas, katechizacija, pedagogine-moksline veikla, leidyba, blaivybės apaštalavimu. Parapijose dirba su vaikais ir jaunimu, vargšais ir ligoniais, organizuoja piligrimines keliones, stovyklas... Kauno Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) parapijai pavyzdingai vadovauja pranciškonas kapucinas kun. Gintaras Vincentas Tamošauskas. Gražiai sutvarkytas šventorius, aplinka, tvarkinga biblioteka, dabar ir muziejus, parapijos jaunimo muzikinė studija neseniai išleido naują DVD diską (religinės giesmės), vienuoliai rengia religines stovyklas ir t. t. Žodžiu, Petrašiūnų parapija visur tarp pirmųjų. Tegu Dievas ir toliau globoja bei laimina jų turingą veiklą skleidžiant Dievo žodį ir Jo mokslą. Autoriaus nuotraukos
© 2009 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |