Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Nuomonės
Rinka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Pristatytas filmas apie lietuvių  lakūną

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Dr. Giedrė Kumpikaitė dėkoja smuikininkui Vilhelmui Čepinskiui už muzikinį filmo apipavidalinimą

Kauno aviacijos veteranai dėmesingai žiūrėjo filmą apie drąsų prieškario lakūną Julijoną Kumpiką

Neseniai Lietuvos aviacijos muziejuje (Kaunas, Veiverių g. 132) įvyko filmo apie lakūną Julijoną Kumpikevičių-Kumpiką (1909–1985) premjera. Tai Tautos fondo pirmininkės dr. Giedrės Kumpikaitės pasakojimas apie tėvą lakūną, jo aistrą aviacijai ir istorinį skrydį iš Prahos į Kauną bei tolimesnį gyvenimą išeivijoje. Salėje susirinko Lietuvos aviacijos veteranai, lakūnai, aviacijos istorikai, žurnalistai, J. Kumpiko giminaičiai.

Vos kelioms dienoms į Lietuvą atvykusi St. John universiteto dėstytoja, Tautos fondo bei Niujorko „Lietuvių radijo“ vadovė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierė dr. G. Kumpikaitė į renginį atvykusiems svečiams papasakojo apie filmo idėją.

1934 m. kovo 5–9 dienomis visų Lietuvos laikraščių pirmuosiuose puslapiuose buvo rašoma apie nutrūktgalvišką jauno lakūno skrydį iš Prahos (Čekoslovakija) į Kauną. Nuo S. Dariaus ir S. Girėno tragiško skrydžio 1933 m. liepos 17 dieną praėjo vos aštuoni mėnesiai. O dabar sningant, pučiant stipriam vėjui, dvidešimt trejų metų lakūnas Julijonas Kumpikevičius skrido senutėliu, iš apyvartos jau nurašytu lėktuvėliu „Smolik“, neturinčiu jokių navigacijos prietaisų. Variklio galingumas tik 65 AJ, kreiserinis greitis apie 110–120 km/val.

Kai Kaune Juliaus nepriėmė į aviacijos klubą, jis išvyko į Prahą ir čia, gavęs 10 valandų pamokų, pats pradėjo skraidyti...

Julius pasirinko skrydį per Vokietiją  Šcecino kryptimi. Netoli Šcecino buvo apšaudytas ir priverstas nutūpti (juk tuo metu valdžia Vokietijoje priklausė Hitleriui). Iš pradžių Julių palaikė šnipu, tačiau išsiaiškinę skrydžio aplinkybes ne tik paleido iš areštinės, bet ir pakvietė prie vaišių stalo, o atsisveikindami dar davė degalų. Kai Julijonas laimingai pasiekė Kauno areodromą, čia jį pasitiko didžiulė minia žmonių, valdžios atstovų. Pasak G. Kumpikaitės, jos tėvelis porą savaičių žurnalistams dalijo interviu, kalbėjo per radiją. Deja, daugiau žinių apie drąsų lakūną J. Kumpikevičių-Kumpiką nerasite jokioje enciklopedijoje – nei mūsiškėje, nei išeivijoje išleistoje... Nors J. Kumpikas tapo pirmuoju lietuviu, kuriam suteiktas tarptautinis lakūno vardas.

Filmą „Sparnams prisiminti“ su meile kūrė daugybė žmonių, tačiau keletą būtina paminėti. Tai mūsų garsusis smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, iš savo repertuaro parinkęs muziką filmui, lakūnas veteranas, Vietinės rinktinės karys savanoris Vladas Drupas, šiame filme suvaidinęs ne vieną skrydžio epizodą. Filme panaudota daug archyvinės medžiagos – ištraukos iš laikraščių, nuotraukos, reti kadrai, filmuoti prieškario Laisvės alėjoje – visa tai tarsi grąžina į prieškarinį Kauną.

Balandžio mėnesį vykusiame 42-ajame tarptautiniame Hiūstono dokumentinių filmų festivalyje „World Fest“ Giedrės Kumpikaitės filmas „Sparnams prisiminti“ buvo apdovanotas aukščiausiu – platininiu prizu „Biografijų ir autobiografijų“ kategorijoje. Šis filmas prikėlė iš užmaršties drąsaus lakūno Julijono Kumpikevičiaus-Kumpiko vardą ir pažymėjo lakūno 100-ąsias gimimo metines.

 Dr. G.Kumpikaitė nuoširdžiai padėkojo kauniečiams už filmo įvertinimą, apžiūrėjo Kauno aviacijos muziejaus ekspoziciją.

Kaunas
Autoriaus nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“