Senelių namuose apie maldaknygės autorę Adelę Dirsytę
Asta LUKŠAITĖ
|
Domas Akstinas ir Snieguolė
Jurskytė-Akstinienė
prie A. Dirsytės įvairiomis kalbomis
išleistų maldaknygių parodos
|
Spalio 5 dieną Kauno Panemunės senelių namuose garbės bajorė Snieguolė Jurskytė-Akstinienė ir Domas Akstinas skaitė paskaitą Adelė Dirsytė tėvynės meilės pavyzdys, veikė tremtinės A. Dirsytės įvairiomis kalbomis išleistų maldaknygių paroda. Tūkstantaisiais Lietuvos vardo metais prisimename tuos, kurie savo gyvenimu ir darbais prisidėjo prie Lietuvos kūrimo, jos stiprinimo ir garsinimo pasaulyje. Viena tokių Lietuvai pasišventusių yra Adelė Dirsytė, kurios šimtosios gimimo metinės jau paminėtos Kaune, Vilniuje ir jos gimtojoje Šėtos parapijoje.
Kuo iškili Adelė Dirsytė, kad praėjus daugiau kaip penkiasdešimčiai metų nuo jos mirties Chabarovsko kalėjime ji daugelio prisimenama, ji yra apdovanota Vyčio Kryžiumi, o Bažnyčia pradėjo bylą dėl jos paskelbimo palaimintąja? Pirmiausia dėl jos kasdieninio Dievui ir artimui pašvęsto gyvenimo: stropiai studijavo, dalyvavo ateitininkų veikloje, dirbo lietuvių katalikų moterų draugijoje, rūpinosi našlaičių ir vargšų šalpa, rašė straipsnius ir religinę poeziją, atsidavusiai dirbo pedagoginį darbą. Dėl to raudonųjų okupantų suimta ir nuteista 10-čiai metų Sibiro kalėjimuose. Norėdama išlaikyti žmoniškumą kalinių širdyse, Adelė Dirsytė slapta organizavo bendruomenės maldas, švenčių minėjimus, skatino kitas kalines kurti maldas, o pati parašė pasauliui žinomą ir į daugelį kalbų išverstą maldaknygę Marija, gelbėki mus.
Apie šią maldaknygę pasakyta daug gražių žodžių, įvertinimų, bet čia įsiklausykime į kardonolo John C. Heenan žodžius: Šios maldos kvėpuoja Kristaus dvasia. Nuo tada, kai Jis (Kristus) meldėsi už savo budelius, kas gi girdėjo tokią maldą kaip ši: Jėzau, pasigailėk tų, kurie smerkia, pasigailėk neteisingų teisėjų. O juk ši malda yra mūsų tautietės, kankinės Adelės Dirsytės tyriausias Dievui atsivertimas ir jo valiai pasivedimas.
Kaunas
© 2009 XXI amžius
|