|
Vaisių derlius bus prastesnis
Kęstutis PRANCKEVIČIUS
Dėl nepastovių ir permainingų orų mūsų šalies vaisių augintojai, beje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, tikisi sulaukti mažesnio derliaus. Remiantis tarptautinės vaisių ir uogų asociacijos leidinio Prognosfruit duomenimis, šiemet ES prognozuojama surinkti apie 10,9 mln. tonų vaisių (pernai buvo surinkta kiek daugiau nei 12 mln. tonų vaisių). Lietuvos žemės ūkio ministerijos specialistų pateiktomis analizėmis, šiemet vaisių derliaus laukiama žemiau nei vidutinio.
Pakenkė šaltas pavasaris
Nuo balandžio iki gegužės mėnesio pabaigos įsivyravus neįprastai sausiems ir vėsiems orams, o birželį prasiautus liūtims gerokai nukentėjo vaismedžių plotai. Pavasarį sodai žydėjo itin gausiai, tačiau tvyrant vėsiems ir sausiems orams, juos rečiau lankė bitelės, o atėjus birželiui nuo obelų masiškai pradėjo kristi dar nespėję užsimegzti vaisiai.
Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas Vaclovas Dziena patvirtino, jog nepalankūs orai šiemet sutrukdė užderėti gausesniam vaisių derliui, todėl tikimasi sulaukti žemesnio nei vidutinio obuolių ir kitų vaisių derliaus. Prognozuojama, kad šiais metais bus užauginta apie 6080 tūkst. tonų vaisių (pernai buvo surinkta apie 110 tūkst. tonų).
Šių metų gausesniu vaisių derliumi galėtų pasidžiaugti nebent tik kai kurie asmeninių ūkių savininkai, o pramoninei prekybai ir perdirbimui vaisius auginantys verslinių sodų ūkininkai nėra patenkinti. Nukentėjo ne tik vaisių derlius, bet ir jų kokybė ne vienas sodininkas skundėsi ant obuolių atsiradusiomis rauplėmis. Remiantis stambiausių šalyje veikiančių verslinių sodininkystės ūkių Alytaus krašte įsikūrusios bendrovės Luksnėnų sodai ir Kaišiadorių rajono Žiežmarių sodai pateikta informacija, didesnio kaip 15 tūkst. tonų derliaus nesitiki surinkti. Ypač mažai užaugo perdirbimui skirtų obuolių, ne ką daugiau planuojama surinkti ir šviežiam vartojimui skirtų desertinių obuolių, vaisių augintojų nuotaikomis dalijosi V. Dziena.
Kainos kasmet vis mažėja
Pasiteiravus apie kriaušių, slyvų, kitų lietuviškų vaisių derlių, V. Dziena priminė, kad mūsų šalyje dėl vėsesnio ir mažiau palankaus klimato versliniuose ūkiuose šie vaisiai beveik neauginami, tad ir konkrečių statistinių duomenų apie tai nerasime. Beveik 90 proc. Lietuvoje auginamų vaisių rinkos sudaro obuoliai.
Pasak pašnekovo, dauguma vaisių augintojų yra susirūpinę ne tik dėl menkesnio derliaus, bet ir gerokai rinkoje kritusių jų kainų. Tuo įsitikinsime, pažvelgę į Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktus duomenis. Pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjį kilogramas lietuviškų obuolių, užaugintų prekiniuose ūkiuose, kainavo nuo 1,00 iki 1,40 litų, o šį rugsėjį nuo 0,80 iki 1,00 lito. Perdirbimui skirtų obuolių kilogramas pernai rudenį kainavo nuo 0,12 iki 0,15 centų, o šiemet nuo 0,7 iki 0,12 centų. Tokias kainas lemia ne tik pastaruoju metu iki 21 proc. išaugęs PVM, bet ir vaisių prekinis paruošimas, pateikiamos produkcijos kiekiai bei transporto išlaidos.
Nesiruošia nuleisti rankų
Daugiau nei 3 dešimtmečius Pasvalio rajone, Naradavos sodininkystės ūkiui vadovaujantis Aloyzas Grygalis neslėpė nusivylimo prastesniu šių metų vaisių derliumi ir sumažėjusiomis kainomis, tačiau tikino, kad rankų nesirengia nuleisti. Gaila, kad šie metai ir mūsų ūkiui nėra lengvi. Tiesa, kai kurių obuolių derlius, palyginti su kitais šalies sodininkystės ūkiais, pas mus nedaug nukrito maždaug apie 1012 proc.
Mus kur kas labiau glumina kasmet įsigalinčios vis mažesnės vaisių supirkimo ir pardavimo kainos, taip pat vangi valstybės politika žemdirbių atžvilgiu ir beatodairiškas prekybos tinklų monopolis. Iškilus ekonominiam sunkmečiui apie jokį pelną pastaruoju metu net negalvojame, tik stengiamės, kad nuostolių nepatirtume. Tačiau kad ir kaip būtų sunku, savo ūkyje ir toliau stengiamės išlaikyti 65 etatinius darbuotojus, o sezono metu darbams samdomės per 200 vietos gyventojų, veiklos planais dalijosi A. Grygalis.
Augina ir kriaušes
Naradavos sodininkystės ūkio valdose užveisti įvairių veislių obelynai. Didesnė dalis obuolių keliauja perdirbimui. Beje, ūkyje nuo seno veikia tyrelių gamybos cechas. Šiai produkcijai gaminti daugiausiai naudojami antaniniai obuoliai. Dėl prastų orų užderėjus menkesniam jų derliui šios veislės obuolius teko pirkti iš gyventojų. Naradavos ūkyje perdirbimui skirti obuoliai buvo baigti skinti iki rugsėjo pabaigos, o desertinių obuolių rinkimas prasidėjo vos prieš porą savaičių ir truks iki lapkričio mėnesio pradžios. Pastarųjų sodo gėrybių derlius šiemet taip pat nebus gausus. Didžiausią jų dalį numatoma parduoti prekybos įmonėms, taip pat restoranams, įvairioms maitinimo įstaigoms, vaikų darželiams ir mokykloms.
Viename iš didžiausių šalyje sodininkystės ūkių prezentacijai ir kitoms reikmėms auginamos kriaušės bei slyvos. Tiesa, jų plotas užima simbolinę vos kelių hektarų teritoriją. Kriaušių bei slyvų derlius taip pat labai prastas. Šie vaisiai, deja, mūsų šalyje menkai prisitaikę prie vėsesnio klimato, todėl juos auginti masiniam vartojimui tikrai neapsimoka. Kiek žinau, keletą hektarų kriaušių auginama ir netoli Alytaus įsikūrusiame Luksnėnų sodininkystės ūkyje. Beje, kilogramas kriaušių tekainuoja vos 2 arba 2,5 lito, o slyvos tik po 60 centų, geriausiu atveju iki 1 lito, tad kažkokio pelno iš jų net neverta ir tikėtis, teigė Naradavos ūkio vadovas A. Dziena.
© 2009 XXI amžius
|