|
Iš Kunigiškių į Braziliją, Argentiną, Peru...
Vytautas BAGDONAS
Paroda Algirdo Juliaus Greimo vaikystė, parengta humanitarinių mokslų daktaro prof. Karolio Rimtauto Kašponio iniciatyva, iškeliavo į Šiaulius. Ši paroda jau buvo eksponuojama įvairiose mūsų šalies vietovėse, kur pasaulinio garso mokslininkui prof. A. J. Greimui teko gyventi, mokytis ir darbuotis: Kupiškyje, Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Paryžiuje (Sorbonos universitete, Suomijos kultūros institute Prancūzijoje, Mokslo apie žmogų rūmuose), Imatroje ir Helsinkyje (Suomija), Lietuvos ambasadoje Maskvoje ir kitur.
Prancūzų semiotikos mokyklos pradininko, vieno žymiausių pasaulio semiotikų prof. Algirdo Juliaus Greimo vaikystė yra susijusi ir su Svėdasų kraštu. Kunigiškių pradžios mokykloje teko mokytojauti jo tėvui Juliui Greimui. Pirmojo pasaulinio karo metais mokytojas gyveno Tuloje, dirbo lietuvių karo pabėgėlių stovykloje. Čia, Tuloje, gimė ir būsimasis mokslininkas. Greimų šeima po kurio laiko vėl atvyko į Lietuvą, apsigyveno Kunigiškiuose. Julius Greimas vėl mokytojavo Kunigiškių pradžios mokykloje, o mokytojo šeima gyveno tos pačios mokyklos pastate.
Restauravus dar carizmo laikais statytą Kunigiškių pradžios mokyklos pastatą, jame įkurdintas muziejus. Būtent šių metų gegužės mėnesį atidarant parodą muziejuje Algirdo Juliaus Greimo vaikystė kartu buvo atidengta ir pašventinta atminimo lenta žymiems žmonėms, vienaip ar kitaip susijusiais su Kunigiškių pradžios mokykla. Čia buvo įamžintas buvusių šios mokyklos moksleivių: lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto, išeivijos rašytojos Elenos Nakaitės-Arbienės (Alės Rūtos), dailininko Kajetono Sklėriaus, Lietuvos kariuomenės karininko sovietinių gulagų kankinio Alfonso Sklėriaus, buvusių mokytojų Juozo Jokšo, Antano Pliupelio ir, žinoma, mokytojo Algirdo Greimo bei jo sūnaus prof. Algirdo Juliaus Greimo atminimas.
Muziejaus lankytojai parodos stenduose, kurie buvo parengti lietuvių ir prancūzų kalbomis, turėjo progos pamatyti daugybę fotonuotraukų ir dokumentų, pasakojančių ne tiktai apie garsaus mokslininko vaikystę ir mokslo metus, bet ir jo artimuosius. Julius Greimas, be Kunigiškių, dar mokytojavo Kupiškyje, vėliau dirbo pradinių mokyklų inspektoriumi Šiauliuose ir Marijampolėje, o nuo 1934 metais jis tapo paskutiniu prieškario Lietuvos burmistru. Aktyvus visuomenininkas, šaulių organizacijos narys A. J. Greimas kartu su žmona Konstancija 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremti iš Lietuvos. Mokytojas pateko į Rešiotų lagerį Krasnojarsko krašte. Jau po pusmečio jo kaip liaudies priešo byla buvo nutraukta. Tačiau ta data (1942 m. sausio 23 d.) buvo ir Lietuvos patrioto, paskutiniojo Prienų burmistro mirties data. Kokiomis aplinkybėmis jis mirė, kur buvo palaidotas nežinoma iki šiol. Konstanciją Greimienę, tuo metu buvusią namų šeimininkę, nutrėmė į Kano rajoną Altajaus krašte. Po septynerių tremties ir kankinimų metų ji iš lagerio pabėgo ir net pasiekė Lietuvą. Tačiau 1949 metais Kaune ji buvo suimta ir vėl ištremta ten pat. Po Stalino mirties (1954 m.) grįžo į gimtąją Lietuvą, mirė po dvejų metų...
Prof. A. J. Greimo pasekėjų yra daugelyje Europos šalių, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje. Mokslininkas pagrindė teoriją, kuri išdėsto ženklų sistemų sudarymo ir funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką, sukūrė ištisą terminų tinklą ir praturtino semiotikos mokslą originaliomis sąvokomis, ženklų sistemomis. Per semiotiką Pietų Amerikos šalyse stengiamasi surasti savo tautinę individualybę, suprasti savitos kultūros esmę, išaiškinant ir atstatant senąją Inkų civilizacijos tradiciją. Todėl prof. A. J. Greimo tyrinėjimai, semiotikos srityje labai svarbūs Brazilijos, Argentinos, Čilės, Peru ir kitų Lotynų Amerikos šalių mokslininkams. Parodos sumanytojas ir autorius prof. K. R. Kašponis yra gavęs ne vieną prašymą pristatyti šią parodą būtent Pietų Amerikos šalyje. Iš Lietuvos stendai su nuotraukų, dokumentų kopijomis, pasakojančiomis apie pasaulinio garso mokslininką, pirmiausia turėtų pasiekti Braziliją. O iš ten paroda keliaus po kitas Pietų Amerikos šalis. Akivaizdu, kad kalbininko, vieno iš semiotikos mokslo kūrėjų ir puoselėtojų prof. A. J. Greimo darbai, atradimai, tyrinėjimai yra svarbūs ir nūdienos mokslui, sėkmingai pritaikomi pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse.
© 2009 XXI amžius
|