2009 m. lapkričio 13 d.
Nr. 80
(1772)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Panevėžio vyskupijoje

Anykščių dekanate

Paminėjo partizanus

Prie paminklo Algimanto apygardos
partizanams Troškūnuose kalba
mons Alfonsas Svarinskas

Prie Šarūno žūties vietos

Troškūnai. Partizanų vado Antano Slučkos-Šarūno ir Algimanto apygardos vadovybės 60-ųjų žūties metinių minėjimas praėjusį ketvirtadienį prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje. Jas aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir partizanų kapelionas mons. Alfonsas Svarinskas. Pamokslo metu vyskupas perskaitė paskutinį partizano laišką ir priminė, kad partizanų pralietas kraujas, jų drąsa, ryžtas, pasiaukojimas ir meilė Tėvynei – tai pamatas, ant kurio buvo statoma Lietuvos Nepriklausomybė. Po šv. Mišių Nepriklausomybės aikštėje, prie paminklo Algimanto apygardos partizanams, vyko minėjimas. Buvęs partizanas, atkurtosios Algimanto apygardos vadas Jonas Kadžionis su didžiule pagarba prisiminė savo bendražygius, tarp kurių buvo ir čia žuvęs A. Starkus-Montė. J. Kadžionis pakvietė visus apsilankyti jo atstatytame bunkeryje, pabūti po žeme, tamsoje, šaltyje, drėgmėje ir mirtinoje tyloje pamąstyti, kokiomis sąlygomis gyveno partizanai. Minėjime kalbėjo s. Nijolė Sadūnaitė, rajono meras Sigutis Obelevičius, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio pirmininkas Jonas Čeponis, monsinjoras Alfonsas Svarinskas ir kiti, dainavo folklorinis ansamblis „Malmaža“.

Po minėjimo vykome į partizanų žūties vietas Andrioniškio seniūnijoje, Butiškių vienkiemyje. Čia 1949 m. spalio 28 dieną sovietų kariai apsupo Rytų Lietuvos partizanų srities štabo bunkerį. Štabo vadas A. Slučka-Šarūnas kartu su žmona Joana ir partizanu Juozu Jovaiša-Lokiu pateko į beviltišką padėtį, nes pabėgti iš štabo buvo neįmanoma. Sunaikinę štabo dokumentus, jie pasirinko mirtį. A. Slučka-Šarūnas su žmona Joana ir partizanu J. Jovaiša-Lokiu susisprogdino. A. Slučka-Šarūnas po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, jam suteiktas pulkininko laipsnis.

Iš Andrioniškio pasukome į Šimonių girios glūdumą. Šalia Priegodo ežero buvo įkurtas Algimanto apygardos štabo bunkeris. 1949 metų liepos mėnesį šio štabo vadu paskirtas A. Starkus-Montė. Jis ne kartą prasiveržė iš apsupties, tačiau 1949 m. lapkričio 1 dieną sovietų kariams apsupus Algimanto apygardos štabą, po atkaklių kautynių, štabo vadas pasitaręs su bendražygiais susisprogdino. Žuvo vadas, keturi partizanai ir trys ryšininkės. Žuvusius partizanus artimieji slapčia palaidojo Adomynės kapinėse. Algimanto apygardos vadui A. Starkui-Montei po mirties buvo suteiktas kario savanorio statusas ir pulkininko laipsnis. 1949 metų lapkričio pirmosiomis dienomis Šimonių girioje sovietų kariai susprogdino aštuonis partizanų bunkerius: žuvo 33 partizanai, 10 partizanų pateko į nelaisvę.

Bunkerio dauboje moksleiviai uždegė žvakeles. Partizanų žūties vietoje priesaiką ištikimai tarnauti Lietuvai priėmė Anykščių Dariaus ir Girėno 1-ojo šaulių kuopos trys jaunieji šauliai.

Liudvika Danielienė

J. Tvarkūno nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija