Musulmono politiko kalba Vyskupų Sinode
Mindaugas BUIKA
FAO vadovas apie padėtį Afrikoje
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vadovas Žakas Diufas pasakė kalbą neseniai vykusiame Afrikai skirtame Vyskupų Sinode. Kadangi Ž. Diufas yra musulmonas, jo kalbą Katalikų Bažnyčios hierarchų susitikime galima vadinti istorine. Nuo 1994 metų FAO generalinio sekretoriaus pareigas einantis Senegalo diplomatas supažindino vyskupus su sudėtinga aprūpinimo maistu situacija Afrikoje ir tos problemos įveikimo perspektyvomis.
Remdamasis statistiniais duo-menimis, Ž. Diufas aiškino, kad Afrikoje, nepaisant ryškios pažangos kai kuriose srityse, maisto stygius tebėra labai didelis. Kontinente 271 milijonui gyventojų, t. y. 24 proc. (!) visų afrikiečių, nepakanka maisto. Kilus ekonomikos krizei badaujančių žmonių skaičius tik per šiuos vienerius metus išaugo 12 proc. Iš 30 pasaulio šalių, kuriose aprūpinimo maistu padėtis kelia didžiausią pavojų, 20 yra Afrikoje. Ir tai yra tuo metu, kada net 57 proc. visų dirbančių afrikiečių dirba žemės ūkio sektoriuje.
Žemės ūkio produkcijos metinis augimas 19702007 metų laikotarpiu buvo maždaug 2,6 proc., o Afrikos gyventojų skaičiaus augo 2,7 proc. Taigi maisto, skirto vidutiniškai vienam asmeniui, per pastaruosius beveik keturiasdešimt metų nepadaugėjo. Dabar žemės ūkio produkcija sudaro 11 proc. viso Afrikos eksporto ir 17 proc. bendrojo nacionalinio produkto. Kultivacijos atsilikimą rodo ir tas faktas, kad vienam hektarui dirbamos žemės Afrikoje sunaudojama tik 16 kilogramų trąšų (palyginti: Azijoje 194 kg, Lotynų Amerikoje 152 kg). Palyginus menkai išnaudojamos sėklų selekcijos galimybės, kurios pastaraisiais dešimtmečiais, pavyzdžiui, Azijoje, sukėlė žaliąją revoliuciją.
Menkas transportavimo bei sandėliavimo infrastruktūros išvystymas Afrikoje lėmė didžiulius nuostolius: buvo prarasta iki 4060 proc. derliaus. Žemyne taip pat silpnai išvystyta irigacija: Afrikoje drėkinimo sistemos apima tik 7 proc. dirbamos žemės (Azijoje 38 proc.). Taigi apsirūpinimas maistu Afrikoje didele dalimi priklauso nuo lietaus malonės ir, turint galvoje dabartines klimato permainas bei globalinį atšilimą, jis darosi vis labiau neužtikrintas, vyskupams teigė FAO generalinis sekretorius Ž. Diufas.
Badui įveikti reikia politinės valios
Ž. Diufas aiškino, kad visų šių žemės ūkio atsilikimo ir aprūpinimo maistu Afrikoje, kaip ir kitur pasaulyje, įveikimui reikia finansinių resursų, kuriuos galima sukaupti tik padarius atitinkamus politinius sprendimus. Industrinės valstybės (OECD grupė) yra įsipareigojusios kiekvienais metais kovai su badu pasaulyje per įvairius finansavimo sektorius skirti 83 milijardus dolerių (50 mlrd. eurų), ir tai, anot Ž. Diufo, neblogas rodiklis. Tačiau potencialios galimybės yra gerokai didesnės žinant, kad OECD kasmet žemės ūkio fundacijai skiria 365 milijardus dolerių, o išlaidos ginklams siekia net 1340 milijardų. 2002 metų Monterėjaus (Meksika) ir 2008 metų Dohos (Kataras) pasaulinėse konferencijose buvo priimti įsipareigojimai dėl paramos neturtingoms šalims. Tačiau paramos dalis, skiriama žemės ūkio vystymui, sumažėjo nuo 17 proc. 1980 metais iki 3,8 proc. 2006-aisiais. Nors dabar ji yra šiek tiek padidėjusi (iki 5 proc.), bet vis dar nepakankama, žinant, jog 70 proc. pasaulio vargšų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra būtent pajamos iš veiklos žemės ūkyje.
Paklaustas, ką jis galvoja apie Tomo Maltuso, Pauliaus Erlicho ir panašių ekspertų teorijas, teigiančias, kad badą neva sukelia gyventojų skaičiaus augimas, sakė, kad jos yra nepriimtinos, nes neatsižvelgė į politines permainas, mokslo ir technologijos pažangą. Štai, pavyzdžiui, P. Erlichas savo knygoje Demografinė bomba teigė, kad 1980 metais Indija nebeišmaitins savo gyventojų. Tačiau dar anksčiau, 1974-aisiais, ta milijardinė šalis jau galėjo patenkinti savo grūdų poreikį ir netgi pradėjo juos eksportuoti. Panaši žalioji revoliucija įvyko Meksikoje ir kitose Lotynų Amerikos šalyse. Per ateinančius keturis dešimtmečius, iki 2050-ųjų, Afrikos gyventojų skaičius padvigubės, pasiekdamas du milijardus ir žemynas taps didžiausia rinka pasaulyje, teigė FAO vadovas. Su minėtomis priemonėmis bei turimais mineraliniais resursais (80 proc. pasaulio platinos ir mangano, 60 proc. deimantų, 34 proc. aukso, 25 proc. boksitų, 20 proc. urano), taip pat jaunų žmonių potencialu Afrika gali tapti klestinčiu regionu.
Savo pasisakyme Ž. Diufas priminė teisingus popiežiaus Benedikto XVI pareiškimus, kad bado reiškinys Afrikoje, kaip ir visame pasaulyje, yra tragiškas ir netoleruotinas, ypač žinant šiuolaikinės ekonomikos galimybes. Jis nurodė į Šventojo Tėvo enciklikos Caritas in Veritate teiginį, jog kiekvienas ekonominis sprendimas turi moralines pasekmes, todėl turi būti priimamas ypač atsakingai. Ž. Diufas citavo popiežių Benediktą XVI, kad ekonomikos teisingam funkcionavimui reikia etikos, sutelktos į žmogų. Afrikietis FAO vadovas su dėkingumu priminė daugelio katalikų misionierių, vienuolių ir bendruomenių pasiaukojantį veikimą vargšų naudai neretai gana sudėtingomis ir net pavojingomis sąlygomis.
Ž. Diufas sakė, kad religijos mokymas sprendžiant bado bei kitus skurdo klausimus yra esminis, nes pabrėžia fundamentalų socialinės atsakomybės vaidmenį ir ragina rūpintis vargingiausiais. Nurodęs į Bažnyčios socialinę doktriną, jis priminė ir kai kuriuos islamo tikėjimo teiginius.
© 2009 XXI amžius
|