Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Juos globoja Rūpintojėlis

Dr. Aldona Kačerauskienė

Balčiūnų šeima prie Rūpintojėlio

Pasvaliečių kaimas yra vienas didžiausių kaimų Biržų rajone. Nuo rajono centro jis nutolęs 14 km į šiaurės vakarus. Nuo šiol pagrindinėje gatvėje esančią Teodoros Valerijos ir Algirdo Alfonso Balčiūnų sodybą puošia Rūpintojėlis, kurį liepos 4 dieną pašventino Smilgių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios klebonas kun. Eimantas Novikas. Rūpintojėlis pastatytas sodybos šeimininkės  Teodoros Valerijos 70-ojo jubiliejaus proga.

Jubiliejaus iškilmės Smilgių bažnyčioje prasidėjo Šv. rožinio kalbėtojų būrelio, kuriam priklauso ir jubiliatė, malda. Paskui klebono aukojamose šv. Mišiose dalyvavo visi trys Balčiūnų vaikai: Dalė ir Diana su šeimomis, sūnus studentas Donatas bei gausus būrys svečių. Buvo įdomu pasikalbėti su visą gyvenimą kaime praleidusiais žmonėmis. „Mes daug dirbame: keliamės 4 valandą ryto, skubame pamelžti šešias karves. Pieną, kurio susidaro apie 40–50 litrų, reikia nuvežti į pieninę. Ir taip kasdien. Be to, turime 35 ha žemės. Ją taip pat reikia apdirbti. Auginame grūdines kultūras, savo reikmėms auginame gyvulius“, – sakė šeimininkas. „Sūnui studentui, kuris studijuoja Lietuvos žemės ūkio universitete, kas savaitę įdedame ne tik pinigų, bet ir maisto tiek, kad užtektų pasidalyti ir su kitais, kurie mažiau atsiveža iš namų“, – papildė vyro žodžius šeimininkė.

Kritusios pieno ir grūdų supirkimo kainos – visų ūkininkų problema. Tačiau Balčiūnai neketina nei mažinti karvių skaičiaus, nei apleisti dirbamą žemę. „Jeigu ne kalbos per radiją ir televiziją apie krizę, net nežinotume, kad tokia yra“, – sako šie darbštūs žmonės, įtikėję darbo ir maldos galia. „Jeigu ne Dievas, Jo pagalba, nieko čia nebūtų“, – teigė Valerija, mostelėjusi ranka į gražiai sutvarkytą sodybą.

Kuklioje kaimo žmonių bibliotekėlėje – daug religinio turinio knygų: Jono Pauliaus II „Pašaukė mane“, s. Birutės Žemaitytės piligriminių kelionių įspūdžiai, buvusio ilgamečio Saločių klebono kan. Antano Balaišio sudarytas dainų rinkinėlis „Vai lėkite dainos“...

Klausiu Valeriją, iš kur toks gyvas jų šeimos tikėjimas – juk visi dar jaučiame sovietmečio palikimą, dar ne visi nuo ateistinės propagandos atsitokėjo. Valerija sako: „Gimiau Marijonos ir Antano Subačių šeimoje, netoli esančiame Vilkokalnio kaime. Tėvai tikėjo į Dievą. Jie  ir mes, keturi vaikai, kiekvieną sekmadienį eidavome 6 km į Saločių bažnyčią pasimelsti. Per karą sudegė mūsų namai. Tėvai dėl tos nelaimės Dievo nekaltino, o važiavo į mišką, vežė medieną ir sunkiai dirbdami stengėsi atstatyti sodybą. Baigiau Pasvaliečių pradinę mokyklą, mokslas sekėsi gerai, labai norėjau mokytis toliau. Tačiau mokyklos arti nebuvo. Prasidėjus kolektyvizacijai viskas iš tėvų buvo atimta, mokslui trūko lėšų. Pradėjau dirbti, ilgiausiai dirbau kolūkyje melžėja. Per darbus Dievo niekada neužmiršau – visi trys mūsų vaikai dar vaikystėje priėmė visus sakramentus. Džiaugiuosi, kad jų tikėjimas neišblėso iki šiol. Dukterų šeimos savo vaikučius taip pat vedasi į bažnyčią“.

Po trejų metų Valerija ir Algirdas Balčiūnai švęs auksines vestuves. O kiek prirašyta straipsnių, konferencijose perskaityta pranešimų apie šeimos krizę! Atsargiai apie tai bandau klausti Algirdą. Žmogus tik nusišypso ir neturi ką atsakyti, nes jo gyvenimo patirtyje šito nėra buvę. Jiedu, dabar jau septyniasdešimtmečiai, daug ir sunkiai dirbo, augino vaikus, kartu ėjo į bažnyčią. Tad apie kokią šeimos krizę kalbėti?..

Išeinant iš svetingų Valerijos ir Algirdo Balčiūnų namų išlydėjo ne tik nuoširdūs šeimininkai, bet ir Rūpintojėlis, tapęs ne tik šios sodybos, bet ir visos Pasvaliečių gyvenvietės nuosavybe. Nuo seno lietuviai, praeidami pro kryžių, nusiimdavo kepures, sukalbėdavo maldą. Tesaugo Rūpintojėlis visus kaimo žmones, tegul neša ramybę, taiką ir palaimą.

Pasvaliečių kaimas,
Biržų rajonas

© 2009 „XXI amžius“