Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Krizės verpetai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lapkričio 15 dieną Šalčininkų ir Šilalės-Šilutės apygardose vyko rinkimai į laisvas Seimo narių vietas. Šalčininkų apygardoje jau pirmajame ture Seimo nariu išrinktas Lenkų sąjungai atstovaujantis Šalčininkų rajono meras Leonardas Talmontas, o Šilalės-Šilutės apygardoje po dviejų savaičių vyks antrasis rinkimų turas, kuriame varžysis du pirmajame rinkimų ture daugiausiai balsų gavę kandidatai. Šalčininkų rinkimų apylinkėje pastebėta nemažai pažeidimų. Dieveniškių rinkimų apylinkėje rinkimų eigą stebėjusios TS-LKD partijai atstovaujančios stebėtojos Julija Iskevičienė ir Aurelija Kuicaitė pastebėjo, kad rinkėjai prieš balsavimą ir po balsavimo buvo vaišinami alkoholiniais gėrimais šalia esančiame bare. Po balsavimo kai kuriems rinkėjams Darbo partijos atstovai dalijo kuro korteles. Dieveniškių seniūnė, kuri kartu buvo ir apylinkės rinkimų komisijos stebėtoja, darė spaudimą rinkėjams, su jais neleistinai bendravo. Rinkimų komisijos nariai dažnai palikdavo savo darbo vietas, kalbino ir agitavo rinkėjus. Stebėtojų teigimu, kaimo vietovėse dažnai susidaro palankios sąlygos įvairiems pažeidimams, nes apylinkių rinkimų komisijos yra sudaromos iš seniūnijos darbuotojų. Stebėtojos pareikalavo anuliuoti rinkimų Dieveniškių apylinkėje rezultatus. Dabar nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos priklauso, ar ji atsižvelgs į stebėtojų surastus pažeidimo faktus.

Lapkričio 18 dieną Jungtinis demokratinis judėjimas, Lietuvos Socialdemokratų sąjungos Vilniaus skyrius kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis sostinėje surengė mitingą. Jame buvo protestuojama prieš sostinės mero ketinimą parduoti visuomeninį turtą – „Vilniaus vandenis“, „Vilniaus troleibusus“ ir kitas savivaldybės įmones. Ketinama rinkti ir tokiems planams nepritariančių vilniečių parašus. Vilniaus savivaldybė, vadovaujama TS-LKD ir vadinamųjų socialdemokratų, įklimpusi į skolas (beje, ne be anksčiau vadovavusių paksininkų pagalbos), bet kokia kaina mėgina išsigelbėti iš užgriuvusių skolų. Beje, jos skolos smarkiai išaugo ir dėl padidinto PVM mokesčio (vietoj 5 proc. dabar PVM siekia 21 proc.). Bet ir išaugus skoloms naujasis meras konservatorius (su garsia milicijos ideologo biografija) sugeba samdytis net šešis patarėjus, skirdamas jiems 5000 litų algą. Tai kur čia krizė?..

Prieš kelias dienas paskelbti šių metų pasaulinės korupcijos reitingų duomenys. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva pagaliau pajudėjo iš mirties taško (kelerius metus mūsų šalis užimdavo 58–59 vietas pasaulinėje korupcijos reitingų lentelėje), ir jau pakilo per keletą pozicijų į viršų – užima 53 vietą. Tiesa, korupcijos reitingų lentelės kaimynai yra Seišelių salos ir kitos egzotiškos šalys. Kaimyninė Estija, palyginus su pereitų metų rezultatais, pakilo per vieną poziciją (iš 27 į 26 vietą), o kaimyninė Rusija „išsikovojo“ 146 vietą – greta Nigerijos, Zimbabvės ir kitų Afrikos valstybių. Nors Lietuva išlieka bene labiausiai korumpuota tarp Europos Sąjungos valstybių, vis dėlto jau pasiekta šiokia tokia pažanga. Per paskutinius metus atskleista daug korupcijos faktų, tiriama korumpuotų merų, vicemerų ir aukšto rango apskričių administracijų pareigūnų veikla.

Sveikatos apsaugos sistemoje, kurioje susiduriama tiek su korupcijos problemomis, vykdant viešuosius pirkimus, tiek su rimtomis problemomis dėl gerokai sumažėjusio sveikatos apsaugos įstaigų finansavimo, egzistuoja ir dar viena opi problema – netolygūs atlygimai. Nors daugeliui medikų algos mažėja ir dabar kai kurie jų teuždirba 1000–1400 litų per mėnesį, kai kurie sveikatos apsaugos įstaigų vadovai gauna didžiulius atlyginimus – tarsi ministrai ar ambasadoriai. Yra ligoninių, kurių vadovų algos siekia 17–21 tūkstantį litų. Pavyzdžiui, Šiaulių apskrities ligoninės vadovas Petras Simavičius gauna 21 tūkstantį litų, Telšių ligoninės vadovės Almos Vitkienės ir Utenos ligoninės vadovo Gedimino Griškevičius algos siekia 17 tūkstančių litų. Tokių atlyginimų pagrįstumą pradėjo nagrinėti ir Seimo Antikorupcijos komisija. Dar didesnė Kauno klinikų direktoriaus alga – žinovai ją skaičiuoja net šimtais tūkstančių.

Šalies švietimo ir mokslo sistemoje bei kultūros srityje aktualios tiek finansavimo, tiek akivaizdaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi problemos. Daugėja ir nepakantumo kritikai atvejų. Štai prieš keletą dienų kultūros ministras R. Vilkaitis, nepatenkintas, kad ministerijoje lankosi televizijos laidos „Paskutinė instancija“ žurnalistė R. Kalinauskaitė ir ją lydintis operatorius, iškvietė policiją. Žurnalistai buvo suimti ir nugabenti į policijos komisariatą. Toks elgesys jau primena Rusijoje paplitusią praktiką, kai žurnalistais nepatenkinti valdžios pareigūnai susidoroja su jais, iškviesdami milicijos pareigūnus. Švietimo sistemos grimasos parodo, kad atokiau nuo didmiesčių gyvenantiems jaunuoliams darosi sudėtinga siekti mokslo aukštumų. O juk daug gabių jaunuolių gyvena provincijoje – rajonų centruose ar kaimuose. Apie šią padėtį svarsto ir apžvalgininkė Jūratė Laučiūtė: „Kilometrai nuo namų iki aukštesniojo ir aukštojo mokslo židinių – tai ne tik nemenkos šio krašto studentų laiko ir jėgų sąnaudos, bet ir ne kiekvienam pakeliamas finansinis krūvis. Neduok Dieve, talentingiems jaunuoliams sutikti tokių vertintojų, kritikų ir pedagogų, kurie mato ir girdi tik save, kurie savo patyrimą laiko aukščiausia instancija ir švaistosi vertinimais lyg Jupiteris žaibais. Kadaise karalius Saliamonas sakė, kad įgyvendintas troškimas yra gyvybės medis. Taigi geras mokytojas, padedantis įgyvendinti mokiniui troškimus, yra tikra vertybė“.

Garsiosios pedofilijos bylos tyrimas sukelia daug abejonių. Kai kurie teisėsaugos pareigūnai ir pasamdyti žurnalistai užsiima D. Kedžio artimųjų – teisininkų Venckų persekiojimu, juos šmeižia ir žemina. Pedofilų klano spaudimą patiria ir kovotojas su pedofilija Arnoldas Krušinskas. Jis prie savo namų Kaune rado laidotuvių vainiką, jam buvo grasinta ir telefonu. Panemunės policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo nužudyti. Beje, į Panemunės komisariatą prieš metus kreipėsi ir D. Kedys, pranešdamas, kad verslininkas ir politikas Andrius Ūsas tvirkina jo dukterį. Vėliau įtariamųjų ratas plėtėsi, tik itin lėtas bylos tyrimas nulėmė tokį tragišką finalą. Bandymai susidoroti su Venckais ir kitais prieš pedofiliją bandančiais kovoti asmenimis primena kitus praeityje buvusius pavyzdžius – kaip buvo susidorojama su sukčiavimo praktiką atskleidusia „Krekenavos agrofirmos“ darbuotoja Dalia Budrevičiene bei kitais.

Prokuratūros sistemos problemų ištakos siekia gerokai senesnius laikus. Dar LDDP valdymo laikotarpiu iš Generalinės prokuratūros buvo atleisti Juozas Gaudutis, Kęstutis Milkeraitis ir kiti profesionalūs bei sąžiningi pareigūnai. Tai, kad sąžiningai dirbti prokuratūroje yra pavojinga, akivaizdžiai įrodo Panevėžio prokurorų pavyzdys. Panevėžio Apygardos prokuratūros darbuotojai Gintautas Sereika ir Vida Kazlauskaitė, aktyviai kovoję su stambiomis kriminalinėmis gaujomis ir korumpuotais pareigūnus, buvo nužudyti. Šie prokurorai tyrė kontrabandos, reketo bylas, aiškinosi ir korumpuotų teisėsaugos pareigūnų bei politikų ryšius su nusikaltėlių grupuotėmis. G. Sereika ir V. Kazlauskaitė žuvo susidūrę su kriminaline-korupcine sistema, jungiančia galingus organizuotų nusikaltėlių vadeivų, korumpuotų politikų ir pareigūnų susivienijimus. 2000 metų pabaigoje generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia, bandęs pažaboti įtakingų mafijos klanų veiklą, patyrė prieš jį nukreiptas propagandines atakas, o galiausiai buvo neteisėtai nušalintas nuo pareigų. K. Pėdnyčia buvo nušalintas, nes tyrė su „Jangila“, „Stelae Vita“ ir kitomis garsiomis firmomis susijusias aferas. Su V. Uspaskichu susijusi firma „Jangila“ buvo įtariama nesumokėjusi mokesčių valstybei už daugiau nei 200 milijonų litų. K. Pėdnyčios nurodymu prokurorai tyrė ir „Lietuvos geležinkelių“ aferas, su kuriomis buvo susiję buvę KGB pareigūnai ir agentai. Pašalinus K. Pėdnyčią, visi šie rezonansiniai tyrimai buvo nutraukti. Atsakingų prokurorų, reginčių prokuratūros darbą iš vidaus, teigimu, į generalinio prokuroro vietą negalima skirti žmogaus, dabar dirbančio Generalinėje prokuratūroje. Į šį atsakingą postą reikėtų principingo teisininko iš šalies, nes pernelyg įsišakniję tam tikrų pareigūnų ir įvairių abejotinos reputacijos veikėjų ryšiai.

Policijos sistemoje pastarąjį dešimtmetį vyksta panašūs procesai. Nuo pat savo darbo pradžios buvęs generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius jautė korumpuotų pareigūnų pasipriešinimą. 2003 metais jį bandyta nušalinti, o į jo vietą paskirti generolą A. Songailą. Vėliau buvo atskleista, kad A. Songaila buvo susijęs su abejotinos reputacijos verslo magnatais ir tarpininkais. Spaudimą patyrė ir Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas J. Milevskis. Paaiškėjo, kad prieš jį nukreiptus užsakomuosius straipsnius užsako kai kurie oligarchai ir iš tarnybos pašalinti buvę policijos pareigūnai.

Atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio realijas, į tai, kad šiais metais daugėja stambių aferistų, grobstančių PVM mokesčius ir vykdančių kitas stambaus sukčiavimo formas, Seime jau rengiamos įstatymų pataisos griežtinti bausmes už PVM mokesčių grobstymą. Valstybė dėl gerai organizuotų aferistų veiklos patiria didžiulių nuostolių. Štai lapkričio 13–15 dienomis teisėsaugos pareigūnai suėmė per dvidešimt Lietuvos, Baltarusijos ir Švedijos piliečių. Jų sudaryta aferistų grupuotė veikė dvejus metus, ir vykdydama tarptautines sukčiavimo schemas, padarė nuostolių už 10 milijonų litų. Ekspertų teigimu, pažabojus PVM grobstymą, valstybės biudžetas išsaugotų šimtus milijonų litų.

Lietuvoje įsigalėjo ne tik ekonominė krizė. Akivaizdi ir valdymo, teisėsaugos krizė, vertybių krizė. Krizės verpetai yra įsisukę į daugelį gyvenimo sričių. Ir Lietuvos įkalinimo įstaigose klostosi gana prasta padėtis: čia klesti smurtas, korupcija ir aplaidumas. Daug ką lemia visuomenės vertybinė orientacija. Įvairių sociologinių apklausų duomenimis, Lietuvoje tik apie 15 procentų šalies gyventojų yra praktikuojantys katalikai. O kaimyninėje Lenkijoje praktikuojančių katalikų yra per 40 procentų, Airijoje ir Maltoje – apie 35 procentus. Jei pasiduosime vartotojiškos bulvarinės kultūros plitimui, nebūsime stiprūs ir pilietiški. Krizės akivaizdoje labai reikia tvirto tikėjimo ir pilietinės brandos. 1863 metų sukilimo dvasinis lyderis kunigas Antanas Mackevičius kadaise ištarė tokius žodžius: „Kas neis iš namų surasti priešą ir nutrinti jį nuo žemės paviršiaus, pas tą ateis pats priešas ir stos prieš jo veidą“...

© 2009 „XXI amžius“