|
Pažemintas ir išaukštintas
Taip, tai Kristus. Didysis krikščionybės paradoksas: Nekalčiausiasis, kuris, visiškai laisvai prisiimdamas anuomet gėdingiausią, žiauriausią ir niekingiausią bausmės būdą nukryžiavimą, pasiekė žmogaus protui nesuvokiamą nusižeminimo bedugnę. Dėl to kai kurie teologai pagrįstai kalba ir rašo, jog ši Dievo Sūnaus kenozė (gr. atsisakymas, savęs apiplėšimas) tam tikras savęs naikinimo būdas yra beprotiška Jo meilės išraiška visiems žmonėms ir kiekvienam iš jų asmeniškai.
Vis dėlto ši Kristaus artimo meilė, pasiekusi ant kryžiaus apogėjų, taip ir būtų likusi vien nepaprastai herojišku Jo pasiaukojimu, jei Jis nebūtų savuoju prisikėlimu iš numirusiųjų pašlovinęs Dievą Tėvą. Bet kadangi Jėzus savo mirtimi ir nuostabiu prisikėlimu sunaikino žmoniją žudančius mirties, nuodėmės ir demonų pasaulio geluonis, todėl Jis yra ir visada bus vienintelis ir tikrasis visų atpirktų žmonių Viešpats ir Karalius, nes Jo Karalystė be krantų ir jos trukmė amžina.
Tiesa, Dievo Sūnaus absoliuti valdžia ir galybė apima ir tas tamsybių amžinybės buveines, į kurias savanoriškai žengia tie asmenys, kurie gyvendami Žemėje (dėl visiškai sąmoningo atsidavimo nuodėmei bei šėtonui) taip giliai susitapatino bei susivienijo su blogiu, jog jiems lieka kažkoks baisus laukimas teismo ir naikinančios ugnies (Žyd 10, 27). Tačiau kol jie (kaip didžiausi užkietėję piktadariai) gyvena šiame pasaulyje, tol, be jokios abejonės, dar turi šansą (nors ir paskutinę savo gyvenimo akimirką) pasikeisti, idant išvengtų tos lemties, kuri jiems gresia (Mt 8, 12).
Ir priešingai. Visiems, kurie (nepaisydami žmogiškų silpnybių) stengiasi tikėjimo ir meilės darbais vienytis su Kristumi, pasak šv. Jono Auksaburnio, yra įmanoma būti liūdesyje dėl savo nuodėmių ir džiaugtis dėl Kristaus.
Todėl ne tik šį sekmadienį, švęsdami Kristaus Karaliaus šventę, atsiminkime, kad Jėzaus didybę Tėvas parodė, prikeldamas Jėzų iš numirusių ir Jį išaukštindamas savo garbėje (KBK, nr. 449), bet ir kasdien prisiminkime, jog mums labiausiai reikia ištvermės, kad, įvykdę Dievo valią, gautume, kas pažadėta (Žyd 10, 36).
Kun. Vytenis VAŠKELIS
© 2009 XXI amžius
|