|
Pabėgėlių integracijos problema
Benjaminas ŽULYS
Nuomonių įvairovė
Šiandieniniame pasaulyje migracijos procesai pasidarė kaip niekada intensyvūs. Karai, rasiniai ir religiniai konfliktai, politinės represijos, socialinė nelygybė, ekonominiai nepritekliai veja iš savo namų milijonus žmonių, kurie prašosi prieglaudos kitose šalyse. Tokie žmonės vadinami pabėgėliais. Pavyzdžiui, vien Didžiojoje Britanijoje yra įsikūrę apie 30 000, Švedijoje apie 24 000 pabėgėlių. Šiek tiek mažiau jų esama naujosiose Europos Sąjungos šalyse, bet irgi apsčiai. Ne išimtis ir Lietuva.
Kiek pabėgėlių gyvena mūsų šalyje ir kas jie tokie? Šia tema pokalbis vyko Kaune, viešbučio Kaunas konferencijų salėje. Pabėgėlių klausimą nagrinėjo Lietuvos vartotojų instituto (LVI) prezidentė, humanitarinių mokslų daktarė Zita Čeponytė, daugelio tyrimų iniciatorė ir vadovė. Pabėgėlių problemą ji nagrinėja tolerancijos, vartojimo kultūros, informacijos apie šiuos žmones teikimo visuomenei ir kitais aspektais. Iki šiol nėra konkretaus apibrėžimo, kas yra pabėgėlis, tačiau susidaryti nuomonę apie jį galima. Net 84 proc. informacijos apie pabėgėlius visuomenė gauna iš televizijos, 45 proc. iš spaudos, 34 proc. iš radijo. Bet tik apie 4 proc. apklaustųjų yra turėję tiesioginių kontaktų su jais. Įdomu, kokios priežastys priverčia žmones palikti gimtuosius namus ir leistis į nežinią, dažnai palikus šeimą ir artimuosius. Vienus savo šalį priverčia palikti karas. Gyvenimą tenka pradėti iš naujo, prisitaikyti prie svetimos kultūros, sąlygų ir papročių, susirasti darbą, būstą, pradėti verslą. Dauguma nori su vietiniais gyventojais užmegzti ryšius, pasitaikius progai, vaišina juos savo nacionaliniais patiekalais. Kai kam apskritai patinka gyventi Lietuvoje dėl to, kad mūsų šalis jiems atrodo esanti graži ir maloni. Ne paslaptis, kad nemažai pabėgėlių Lietuvoje ilgai užsibūti neketina, jiems mūsų šalis tarpinė stotelė į kitas ES valstybes. Todėl jie nesimoko lietuvių kalbos, juolab kad mūsų šalyje jie nesunkiai susikalba rusiškai (pavyzdžiui, čečėnai.) Kai kada pabėgėliai žiniasklaidoje vaizduojami kaip turį polinkį į nusikaltimus arba jau nusikaltę, mėgstantys išgerti. Dar jiems klijuojama neišsilavinusių žmonių etiketė. Be to, prieglobstį mūsuose įgiję užsieniečiai gauna mūsų šalies valstybinę paramą, o tai atsiliepia mūsų šalies biudžetui. Pabėgėliai dažniausiai yra kitos rasės, kito tikėjimo, kas irgi turi įtakos mūsų neigiamam požiūriui į juos. Atvykėliai užima mūsų darbo vietas, didina nusikalstamumą. Bet yra nuomonių, kad pabėgėliai praturtins mūsų kultūrą naujais papročiais, idėjomis, pradės verslą Lietuvoje ir sukurs daugiau darbo vietų. Lietuvoje prieglobstį gavusių užsieniečių apklausa parodė, kad 79 proc. jų mano, kad mūsų žmonės yra tolerantiški pabėgėliams. Ypač palankiai apie mus atsiliepia iš Rusijos atvykę žmonės. Neigiamą nuomonę dažniausiai yra susidarę jauni žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, atvykę iš Nepalo, Libano, Somalio ir Afganistano.
Atvyksta iš Čečėnijos, Afganistano, Afrikos
Dabar prieglobstį gavusiems užsieniečiams skiriami metai, kad jie galėtų socialiai integruotis į mūsų gyvenimą. Mūsų valstybė skiria vienkartines įsikūrimo pašalpas (trijų asmenų šeimai skiriama 1125 litai), visus metus kiekvieną mėnesį po 405 litus gyvenamųjų patalpų nuomai. Už komunalinius patarnavimus kiekvienam asmeniui skiriama po 61 litą bei 121 litas būtiniausioms reikmėms. Pabėgėliams yra apmokami lietuvių kalbos kursai, ikimokyklinis auklėjimas vaikų darželiuose bei sveikatos draudimas. Išimtinais atvejais integracijos laikotarpis gali būti pratęsiamas dar 36 mėnesiams. Vėliau pabėgėliai turi patys rūpintis savimi. Klaipėdos socialinės paramos centro socialinė darbuotoja Birutė Anfimova sako, kad pabėgėliams skiriamos pašalpos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo didelės. Iš tiesų jiems lieka tik 121 litas. Kartais iš tos sumos dar tenka primokėti už šildymą. Belieka susirasti darbą ir tuo užsitikrinti savo gerovę.
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos koordinatoriaus Lietuvoje Vladimiro Siniovo tvirtinimu, Lietuva, tapusi ES nare, privalo suteikti politinį prieglobstį tiems, kurie to prašo, o gali nenagrinėti prašymų tų žmonių, kurie atvyksta iš saugių šalių. O į Lietuvą net 80 proc. pabėgėlių atvyksta iš Čečėnijos. Mūsų šalyje prieglobsčio prašosi pabėgėliai iš Afganistano, kai kurių Afrikos valstybių.
Susitikime dalyvavęs neseniai iš Nepalo atvykęs Yuvaraj Pandey su žmona Isha savo ateitį sieja su Lietuva, stengiasi susirasti darbą ir namus. Jis yra išsilavinęs žmogus, per trumpą laiką pramoko lietuvių kalbos.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius tarsi polemiškai paklausė: Ar mums reikalingi pabėgėliai? Jei taip, tai kokie? Kuo skiriasi pabėgėlis? Kaip kiekvienas kitas žmogus, jis gali būti jaunas ir senas, moteris ir vyras, sveikas ir ligotas, išsilavinęs ir nelabai, darbštus ir tinginys, padorus ir nelabai. Tik jis skiriasi nuo mūsų tuo, kad mes galime gyventi savo šalyje, o jam ten vietos nėra. Juk teko ir mūsų protėviams palikti savo šalį ir bėgti svetur laimės ieškoti, tiesiog išgyventi, užsidirbti. Pabėgėlių priėmimo centro direktorius Algimantas Dieninis pridūrė: Linkėčiau, kad Lietuva nebūtų tarpinė stotelė pirmiausia mūsų šalies žmonėms. O norinčių apsigyventi tuščioje vietoje visada atsiras...
Kaunas
© 2009 XXI amžius
|