|
Popiežiaus palinkėjimai Latvijos žmonėms
Mindaugas BUIKA
Baltijos kelias patvirtino vertybes
Naujų ambasadorių prie Šventojo Sosto skiriamųjų raštų priėmimas sudaro progą popiežiui Benediktui XVI apžvelgti tos šalies tarptautinę situaciją bei Bažnyčios padėtį joje. Grupėje naujų ambasadorių, kuriuos gruodžio 17 dieną audiencijoje priėmė Šventasis Tėvas, buvo ir naujai paskirtas Latvijos atstovas Einaras Semanis. Jam skirtame Popiežiaus pareiškime primenama Latvijos geopolitinė padėtis, dėl ko jai tenka svarbus komercinis ir kultūrinis vaidmuo Europoje. Ilgą laiką latviai buvo praradę suverenios tautos statusą, bet dabar gali džiaugtis laisve, kuri užtikrina nacionalinio tapatumo išsaugojimą ir orumą tarptautinėje bendruomenėje.
Benediktas XVI priminė šiemet minėtą Baltijos kelio dvidešimtųjų metinių sukaktį, kada visos trys Sovietų Sąjungos aneksuotos Baltijos regiono šalys (Lietuva, Latvija ir Estija) vieningai pareiškė norą atgauti savo valstybingumą ir sugrįžti į laisvų Europos tautų šeimą. Šis istorinis poelgis, Šventojo Tėvo nuomone, vertintinas kaip pasitikėjimo esminėmis laisvės, tiesos, teisingumo ir solidarumo vertybėmis aktas. Šiomis vertybėmis grindžiamas krikščioniškasis paveldas, iš kurio formavosi visa mūsų žemyno civilizacija. Popiežius pabrėžė, kad 2004 metais Latvijai tapus pilnateise Europos Sąjungos nare, šalis yra pašaukta dalyvauti kontinento tarptautinės misijos įgyvendinime, konsoliduojant savo žmonių laisvės taikos ir klestėjimo siekius.
Ištikimybė tautos apaštalų siekiams
Apžvelgdamas Latvijos evangelizacijos istoriją, Šventasis Tėvas nurodė, kad dar 1205 metais jo pirmtakas Inocentas III šią šalį pavadino Terra Mariana, tai yra Marijos žeme. Latviai turi likti ištikimi savo pirmojo apaštalo vokiečių vienuolio šv. Meinhardo ir kitų išmintingų bei uolių ganytojų, kurie evangelizavo tautą, principams ir vertybėms. Benediktas XVI linkėjo, kad Latvijoje visos veikiančios Bažnyčios ir bažnytinės bendruomenės efektyviai prisidėtų prie šalies politinio ir kultūrinio gyvenimo vystymo bei ekumeniškai bendradarbiautų dėl Kristaus mistinio Kūno regimos vienybės. Šiuo metu Latvijoje yra trys pagrindinės konfesijos (liuteronai, katalikai ir stačiatikiai), kurioms priklauso maždaug panašus skaičius tikinčiųjų.
Ambasadoriui E. Semaniui įteiktame pareiškime nurodoma į istorinį 1993 metų popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą į Latviją (kartu aplankant Lietuvą ir Estiją). Tada Agluonos Dievo Motinos šventovėje Dievo tarnas Jonas Paulius II pabrėžė, kad krikščionių vienybės siekis turi būti svarbi atrama nacionalinei vienybei ir prioritetas atsinaujinimui. Benediktas XVI išreiškė viltį, kad būtent toks dvasinis atsinaujinimas, svarbus visai tautos gerovei, toliau nenutrūkstamai vyks.
Sunkumai įveikiami per aukos dvasią
Nurodęs į pasaulį ištikusią globalinę ekonominę krizę, Šventasis Tėvas pažymėjo, kad tas nuosmukis skaudžiai palietė ir Latvijos ekonomiką, išaugo skurdas ir nedarbas. Jis reiškė nuoširdžią viltį, kad šalies vadovai ras būdus atstatyti Latvijos ekonominę galią. Bet tam reikia drąsos ir ryžto, todėl šalies piliečiai turi suvokti kai kurių radikalių priemonių būtinumą neišvengiamus apribojimus, gal netgi praradimus, ir pasiaukojimą dėl bendrojo reikalo. Išreikšdamas paramą Latvijos vyriausybei dėl drastiškų priemonių biudžeto deficito sumažinimui popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad tokia politika bus sėkminga ir socialiai priimtina, jeigu bus vykdoma tikro teisingumo ir lygybės dvasioje.
Pabrėždamas latvių gebėjimą garbingai atlaikyti visus iškylančius sunkumus, Šventasis Tėvas meldė, kad tauta išsaugotų savo dvasią ir šiomis aplinkybėmis. Ypač svarbu, kad būtų skiriama pakankamai dėmesio labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. Baigdamas kalbą ir prašydamas Visagalio Dievo gausios palaimos visiems Latvijos žmonėms, popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad šios Baltijos šalies prieš 16 metų atkurti diplomatiniai santykiai su Šventuoju Sostu padės skatinti broliškumą, pagarbą ir dialogą.
© 2009 XXI amžius
|