Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Palangos šaulių choras „Naglis“ kelionėje

Bronislovas ZINKEVIČIUS

Palangos šaulių choras „Naglis“ su Telšių vyskupu J. Boruta ir dekanu kanauninku dr. A. Genučiu

Šį rudenį Palangos kultūros centro šaulių choras „Naglis“ kartu su bažnyčios ir Salantų chorais bei tikinčiaisiais dalyvavo piligriminėje išvykoje į Kęstaičius aplankant Žemaičių Kalvariją, kur vyko Palangos dekanato dienos. Po iškilmingų šv. Mišių ir Kryžiaus kelio procesijos vykome į Kęstaičius. Čia Telšių vyskupas Jonas Boruta pašventino Palangos klebono dekano kan. dr. Algio Genučio rūpesčiu pastatytą kryžių, nuskambėjo Palangos ir Salantų chorų galingi balsai „Kryžiau šventas“, „Esame Dievo gentis“, „Lietuva brangi“.

Kęstaičių kalnelyje vis daugiau pastato kryžių, čia kiekvienas dekanatas ir pavieniai tikintieji stato savąjį. Žiūrėk po kurio laiko Žemaitijoje atsiras antrasis Kryžių kalnas.

Kęstaičių istorija mena šiurpius įvykius: 1886 m. lapkričio 19 dieną ginta Kęstaičių (Alsėdžio valsč.) bažnyčia, vyko pirmasis masinis žemaičių pasipriešinimas caro valdžiai. Valdžia pareikalavo uždaryti Kęstaičių bažnyčią ir vienuolyną. Žmonės subruzdo ir pasiryžo gintis. Bažnyčia šešias savaites buvo kruopščiai saugoma, o atvykę rusų valdininkai išvejami. Tada gubernatorius panaudojo karinę jėgą – ginkluoti kazokai iš šventoriaus išvaikė sargybinius ir jėga įsiveržė į bažnyčią, kur žmonės giedojo susikibę rankomis. Liejosi nekaltas tikinčiųjų kraujas, daug žuvo, daug pateko į Telšių kalėjimą. Po egzekucijos kazokai kirviais sunaikino Kęstaičių bažnyčią.

Tokios piligriminės kelionės ir istorijos vaizdai mums suteikia stiprybės šiais sunkiais laikais, padeda nepalūžti gyvenimo sunkumuose.

© 2009 „XXI amžius“