2009 m. gruodžio 31 d.
Nr. 93
(1785)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

UŽGIMĖ  IŠMINTINGOJI  MEILĖ

Mieli broliai kunigai, brangūs tikintieji. Šiandien dar kartą išgirskime angelo žodžius: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas“ (Lk 2, 10–11).

Girdėjome daug pažadų, kuriais ne kartą esame nusivylę, tačiau suprantame, jog tik meilė tiesai, išmintis ir sunkus darbas bei teisingas gyvenimas su didele kantrybe, atneša laimę ir tikrąjį džiaugsmą. Šiandien, kuomet gyvenimas pateikia išmėginimo egzaminą, ypač svarbus gilus tikėjimas ir išmintingi kasdienybės žingsniai.

Šv. Kryžiaus Jonas savo raštuose daugiausia vietos skiria tikėjimui, kuris yra svarbiausia priemonė ieškant Dievo paramos ir susivienijimo su Juo. Dažnai dalyvaujame šv. Mišiose, priimame šv. Komuniją, tačiau kartais atrodo, jog mąstome ir veikiame taip, tarsi Dievo nebūtų. Tačiau Viešpats sako: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“(Mt 28, 20). O jeigu taip yra, tai kodėl esame nuliūdę ir suirzę. Juk Viešpats atėjo pas mus, kad persmelkęs mūsų mintis ir valią paimtų į savo rankas mūsų gyvenimo vairą, kad šėlstant gyvenimo jūrai atsimintume, jog Jis plaukia su mumis ir atėjus metui nutildys gyvenimo audras bei negandas. Jis mus be galo myli ir nori visus įvesti į Dievo laimės pasaulį.

Pagalvokime. Tiek daug bažnyčių, tokia gausybė kunigų ir vienuolių, o žmonės kartais gyvena taip, jog atrodo, kad jie visiškai nieko negirdėjo apie gimusį Kūdikėlį ir jo nuostabiąją, pilną išminties ir meilės Linksmąją Evangelijos Naujieną.

Neklyskime, brangieji. Jei norime būti sotūs, reikia valgyti. Jei norime numalšinti troškulį, turime atsigerti. Jei norime būti švarūs, privalome nusiprausti.

Kaip dažnai žmonės padeda statyti bažnyčias, ištikus nelaimėms šaukiasi Dievo, tačiau kaip anuomet Betliejuje, taip ir šiandien gimusiam Kūdikėliui nėra plačiai atidaromos žmonių širdys, dažnai jam nėra vietos Europos Sąjungos institucijose ir ne visuomet pasitikim Jo begaline išmintimi ir meile sprendžiant svarbias mūsų Tėvynės problemas.

Betliejaus paslaptis mums primena, su kokia meile Dievas prisiartino prie žmogaus. Jis nepabūgo šaltų žmonių širdžių, nes atėjo mus sušildyti ir uždegti. Jis nepabūgo gimti tvartelyje, nes jo meilė yra turtingesnė už žmonių skurdą. Būdamas pasaulio Kūrėju, pasidarė mažu, būdamas galingiausiu, pasidarė silpnas, būdamas Viešpats, pasidarė Kūdikiu, kad tik mes neišsigąstume ir Jį priimtume.

Prašykime Kūdikėlio Jėzaus išminties, kad suprastume, jog bedvasis gyvenimas veda prie alkoholizmo ir narkomanijos, o neribota laisvė be atsakomybės – prie lengvabūdiško tikrųjų vertybių praradimo. Kuomet skęsta šeimų gyvenimo laiveliai ir narkomanijos bei alkoholio siaubas ardo mūsų Tėvynės pamatus, kuomet į žmonių širdis braunasi nusivylimas ir dejonės, įsileiskime Kalėdų Kristų į savo širdis ir šeimas. Nes reikia tvirto tikėjimo gyvenimo prasmei atskleisti, reikia išminties ir gerumo tikrajam džiaugsmui pajusti. Teateina Jo karalystė į mūsų brangiąją Tėvynę, nes tik Jis suteikia gyvenimui prasmę, Jis padaro gyvenimą mielą, džiugų ir laimingą.

Dangiškoji Motina Marija yra Išminties sostas, padovanojusi pasauliui Išmintingąją Meilę. Ji padės mums suprasti, jog visi mūsų rūpesčiai bus nepakeliami, kol pasitikėsime tik savimi ir ieškosime žmogiškų atramų. Tad patikėkime savo gyvenimus Kūdikėliui Jėzui, nes Jo meilė nugali mirtį, Jo tiesa išsklaido abejones ir Jo Dieviška galybė stipresnė už atominę jėgą. Įsileiskime Jo meilę, gyvenkime pilnavertį krikščionišką gyvenimą, išpuoškime tėvynę Lietuvą dorybių žiedais, kurkime dangų žemėje ir ilgėkimės Amžinojo gyvenimo Tėvynės.

Prasmingų žingsnių, kilnių darbų ir palaimingų 2010 metų nuoširdžiai linki jus visus mylintis

Šiaulių vyskupas
Eugenijus BARTULIS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija