Pirmasis puslapis
Fotografija
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Vytis Lietuvos istorijoje

Benjaminas ŽULYS

Knygos „Lietuvos Vytis“ pristatymo akimirka. Centre – prof. Juozas Galkus, dešinėje – vienas parodos organizatorių prof. S. Sajauskas

Ne vienoje liaudies dainoje minimas žirgelis juodbėrėlis. Lietuviai nuo seno labai vertino arklį  – ne vien kaip  gyvąją ūkininkavimo jėgą, bet ir šaunų geradarį, galintį „nunešti šimtą mylių pas mielą mergelę“. O ginkluotas karys ant žirgo tapo Vyčiu, patikimu tėvynės gynėju, išvejančiu atėjūnus. Todėl neatsitiktinai žirgas lietuvių heraldikoje (herbotyroje) yra svarbiausias ženklas, Lietuvos valstybingumo, tautos gyvybingumo, nepriklausomybės simbolis.

Vytis tapo vienu seniausių Europoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) herbu, jis vaizduojamas Jogailos ir Vytauto laikų monetose bei antspauduose, o dar anksčiau – Polocko kunigaikščio Narimanto-Glebo Gediminaičio švininiame antspaude. Po 1569 metų unijos su Lenkija Vytis tapo Lietuvos ir Lenkijos jungtinio herbo dalimi. Carinės Rusijos okupacijos metais Vytis buvo atskirų sričių herbų sudėtinė dalis, bet vis tiek išliko. Sovietmečiu viešai naudoti Vyčio ženklą buvo griežtai draudžiama, už šį pažeidimą grėsė griežtos bausmės.

Daug įdomių dalykų apie Vytį galima sužinoti iš profesoriaus, žinomo grafiko, plakatisto, monetų ir banknotų simbolikos žinovo Juozo Galkaus  neseniai išleisto albumo „Lietuvos Vytis“, kuris buvo pristatytas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje. Knygą ir jos autorių visuomenei pristatė jo kolega, žinomas numizmatas prof. Stanislovas Sajauskas. Jis pabrėžė, kad šis unikalus darbas skiriamas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Mokslininkas priminė, kad su 1918 metų nepriklausomybe buvo atstatyta ir Vyčio tradicija. Po Kovo 11-osios su Lietuvos herbu, vėliava, himnu, kitais nacionaliniais atributais sugrįžo ir Vytis. Dabar jis kaip valstybės ženklas naudojamas įvairiose institucijose, krašto apsaugos sistemoje, ant monetų, kultūrinių organizacijų ženklų.

Prof. J. Galkus yra sukūręs daugiau nei 500 plakatų, daugybę Lietuvos miestų ir miestelių herbų. O pastarąjį savo darbą J. Galkus pristatė taip: „Albume reprodukuoti herbo atvaizdai iš architektūros, taikomosios dailės kūrinių, sukurti iš įvairiausių medžiagų, dažnai – to meto menininkų. Iliustracijose matoma svarbiausių Europos meninių stilių kaita, jų įtaka herbo kompozicijai. Pastarojo šimtmečio paprastų žmonių kartais naivūs rankdarbiai su Vyčiu atskleidžia jų patriotinius jausmus ir pasididžiavimą savo Tėvyne. Dabar Vytis simbolizuoja šiuolaikinę Lietuvą visame pasaulyje – jį galima pamatyti jaukiuose Europos miesteliuose, Amerikos didmiesčiuose ir net Afganistano platybėse“. Šioje puošniai išleistoje monumentalioje daugiau nei 420 puslapių knygoje yra kone 600 nuotraukų, iliustracijų, ikonografinės medžiagos iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos ir dvikalbis (lietuvių ir anglų kalbomis) tekstas, patraukliai pristatantis Vyčio istoriją bei reikšmę. Knyga chronologiškai suskirstyta į skyrius – „Gediminaičių Lietuva“, „Abiejų tautų Respublika“, „Svetimųjų priespaudoje“, „Nepriklausomybės dvidešimtmetis“, „Karas su okupacija“, „Dabartinė Lietuva“.

Leidinio sudarytojas papasakojo, kad knygą rengė ne vienerius metus, o medžiaga surinkta net iš 66 šaltinių. Jos ieškota muziejuose, archyvuose, pas privačius asmenis, keturis kartus vykta į Lenkiją, lankytasi Karališkųjų rūmų bei kituose muziejuose. Knygoje esama nuotraukų, piešinių – nuo pinigėlių iki pilių, rūmų fragmentų. Knygos tiražas šiais laikais nemenkas – 4000 egzempliorių.

Parodos pristatymo metu kitoje muziejaus salėje buvo atidaryta paroda „Vytis: istorija ir dailė“, kurią kuruoja prof. S. Sajauskas. Parodoje eksponuojama apie 300 dailės kūrinių ir ikonografinių darbų su Vyčio ženklu, surinktų iš Lietuvos muziejų bei privačių kolekcijų. Štai vienoje ekspozicijoje – XV a. pradžios Stepono Batoro sidabriniai šešiagrašiai, išleisti Vilniaus liejykloje, ten pat su Vyčiu pagamintas sidabrinis Jogailos denaras, XIX amžiaus vokiški porceliano indai, itin įspūdinga balta porcelianinė skulptūrėlė „Vytis“, kurią Rygoje sukūrė ir pagamino latvių dailininkas E. Rivošs, XX a. pradžioje nutapytas paveikslas „Vytis“ (dail. N. Toros-Tavorskienė). Eksponuojami ir autentiški K. Šimonio, A. Žmuidzinavičiaus paveikslai Vyčio tema. Dar – prieškario Kauno miesto savivaldybės vėliava, generolo antpečiai, sidabrinis portsigaras, degtukų dėžutė, vaistų receptai. Taip pat ir 2002 metais įsteigto ordino „Už nuopelnus Lietuvai “ Didžiojo Kryžiaus žvaigždė. Unikalus eksponatas – mūsų laikų Lietuvos Prezidento vėliava. Pagal nuostatus, pasibaigus Prezidento kadencijai, ji įteikiama jam, kaip sakoma, amžinam atminimui. O tuo metu Prezidentu buvo Rolandas Paksas, bet jis, kaip žinia, visos kadencijos šiame poste neišbuvo, tad ir vėliava jam nebuvo perduota, todėl atsidūrė muziejaus ekspozicijoje.

Kitame salės gale – Amerikos lietuvių regalijos su Vyčio ženklu. Tai 1903 metų Šv. Antano draugijos ir kitų lietuviškų organizacijų vėliavos, kariškų organizacijų šalmai, kariška kepurė ir daug kitų eksponatų.

Kaunas

© 2010 „XXI amžius“