| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Popiežiaus susitikimas su akademikais Mindaugas BUIKA
Prieš paviršutiniškumą ir banalumą Greta Vatikane veikiančių mokslinių institucijų Popiežiškosios mokslų akademijos, Popiežiškosios gyvybės akademijos ir Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos yra tyrimų grupės, kurių veiklos sritis teologija, kultūra ir menas, kurios taip pat turi tradicinius popiežiškųjų akademijų titulus. Sausio 28 dieną su jų atstovais bendroje metinėje konferencijoje susitikęs popiežius Benediktas XVI pabrėžė jų veiklos svarbą plėtojant krikščioniškas vertybes ir tradicijas šiandienos sąlygomis. Susitikime dalyvavo Šv. Tomo Akviniečio akademijos, Teologijos akademijos, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo akademijos, Tarptautinės mariologijos akademijos, Meno ir literatūros akademijos dei Virtuosi al Pantheon, Romos archeologijos akademijos ir Cuttorum Martyrum akademijos nariai. Priminęs šių akademijų garbingą praeitį (pavyzdžiui, Romos archeologijos akademija pernai minėjo savojo įkūrimo 200-ąsias metines) Šventasis Tėvas pažymėjo, jog katalikai akademikai turi užsiimti ir aktualiais dabarties klausimais. Visa šiuolaikinė kultūra ir patys tikintieji nuolat ragina Bažnyčią sutelkti dėmesį į iškylančių naujų problemų apmąstymą bei veikimą. Tai liečia ir sektorius, kuriuose darbuojasi minėtosios institucijos. Popiežius Benediktas XVI akcentavo filosofinį ir teologinį tyrimą, Švč. Mergelės Marijos asmens apmąstymą, istorijos, monumentų, pirmųjų krikščioniškų kartų paveldo liudijimo (pradedant nuo didžiųjų kankinių) analizavimą, taip pat dialogą tarp krikščionių tikėjimo ir meninės kūrybos. Jis pažymėjo, kad akademikai ir katalikai intelektualai, kiekvienas pagal savo sritį, privalo įnešti kompetentingą įnašą į Bažnyčią ir Šventąjį Sostą. Turi būti išaiškintos visos galimybės, panaudojant visas įmanomas priemones ir netgi kalbos stilius, kad būtų efektyviai atsakyta į klausimus bei iššūkius, su kuriais susiduria žmogiškasis pažinimas ir patyrimas, kalbėjo Šventasis Tėvas. Jis priminė, kad dabartinė kultūra ir visas visuomeninis gyvenimas giliai paženklinti reliatyvizmo bei subjektyvizmo, o siūlomi metodai dažnai paviršutiniški ir netgi banalūs. Toks kultūrinis ir metodinis silpnumas neleidžia pasiekti rimtesnių tyrimo rezultatų, menkina dialogo bei apsikeitimo patirtimi ir pavyzdžių palyginimo galimybes bei apskritai tarpasmeninę komunikaciją. Todėl yra būtina neatidėliotinai sukurti esmines sąlygas gilesnėms studijoms ir tyrimams, kad racionalus dialogas leistų efektyviai kreiptis į esamas problemas. To reikalauja bendrosios pažangos perspektyva, kuri skatina žmogaus ugdymą, aiškino akademikams popiežius Benediktas XVI. Atsiliepti į Bažnyčios lūkesčius Popiežius išreiškė susirūpinimą dėl jaunų žmonių, kurių formacija yra gerokai susilpnėjusi, kadangi Vakarų visuomenė praranda vertybes. O juk jaunųjų kartų ugdymui ir visam pilietiniam sambūviui būtini idealai bei moralinė atrama, kurių dabar labai stinga. Todėl vėl reikia padaryti, kad idealai ir vertybės bei amžinosios tiesos taptų stipria paskata gyvenimui ir vilčiai, kuri gali ir turi suinteresuoti visus, ypač jaunus žmones. Kunigų metais svarbu kalbėti ir apie jaunų dvasinio luomo narių formaciją, prie kurios turi prisidėti ir katalikai mokslininkai, pabrėžė popiežius Benediktas XVI. Kadangi jo susitikimas su akademikais vyko tą dieną, kai Bažnyčios liturgijoje buvo minimas šv. Tomas Akvinietis (12261274), Šventasis Tėvas drąsino sekti šio didžiojo Bažnyčios mokytojo pavyzdžiu, ieškant kūrybingų atsakymų į tikėjimo ir pažinimo santykio problemas. Žmogaus protas, visiškai pasitikėdamas nekintančiu depositum fidei ir pasinaudodamas krikščioniškosios Tradicijos turtais, gali leistis į tiesos paiešką, nesibijodamas naujų argumentų sprendžiant šios dienos problemas, sakė Šventasis Tėvas, nurodydamas į šv. Tomo veiklos paveldą. Popiežiškosios akademijos bei kitos katalikiškos mokslinės įstaigos turi tapti gyvybingomis institucijomis dabarties visuomenės ir kultūros poreikių atžvilgiu bei veiksmingai atsiliepti į Bažnyčios lūkesčius vystant autentišką krikščionišką humanizmą. Kaip tik šiai temai, ypač akcentuojant dvasininkijos formacijos svarbą, buvo skirta šiemetinė popiežiškųjų akademijų konferencija. Apie jos eigą bei kitus akademijų darbus žurnalistams papasakojo Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas arkivyskupas Džanfrankas Ravazis. Jis taip pat vadovauja Popiežiškųjų akademijų koordinuojančiai tarybai, kurią 1995 metais įkūrė popiežius Jonas Paulius II. Jis pranešė apie šiemetinę Popiežiškųjų akademijų premiją, kurią Popiežius kasmet skiria jauniems mokslininkams ar menininkams už išskirtinius nuopelnus krikščioniškajam humanizmui. 2010 metų premija paskirta pasauliečiui teologui Vajomingo (JAV) katalikų koledžo profesoriui Džonui Mortensenui už daktarinę disertaciją tema Analogija pagal šv. Tomą. Amerikietis mokslininkas šį darbą apsigynė Popiežiškajame Šv. Kryžiaus universitete Romoje. Arkivyskupas Dž. Ravazis pažymėjo, kad šiemetinės premijos suteikimas šeimą turinčiam pasauliečiui teologui rodo teologinių tyrimų atvirumą visiems, neapsiribojant vien tik dvasininkija. Jis taip pat pripažino, kad pasauliečių intelektualų įsijungimas į popiežiškųjų akademijų veiklą leidžia veiksmingai konfrontuoti su šiandienos pasaulio iššūkiais.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |