| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kaunas Lietuvos aukštųjų mokyklų sostinė Kazimieras Dobkevičius
2010 m. sausio 27 dieną sukako 90 metų, kai buvo įkurti Aukštieji kursai, iš kurių kilo visos Kauno aukštosios mokyklos. Šia proga Kauno technologijos universitetas, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos žemės ūkio ir Vytauto Didžiojo universitetai surengė iškilmes, kurių metu šių aukštųjų mokyklų rektoriai pasirašė susitarimą dėl Kauno Lietuvos akademinės sostinės statuso stiprinimo. Trumpam grįžkime prie ištakų. 1919 m. pabaigoje, pasibaigus kovoms su bolševikine Rusija bei Bermonto-Avalovo karine grupuote, grupelė inteligentų, vadovaujama Zigmo Žemaičio, Kaune nutarė įkurti Aukštuosius kursus. Ši mintis nesulaukė Vyriausybės palaikymo, nes stigo lėšų, tačiau tai nenuslopino steigėjų entuziazmo. Nutarta Aukštuosius kursus įsteigti visuomenės pastangomis ir lėšomis. 1919 m. spalio 6 dieną laikraštyje Lietuva buvo išspausdintas skelbimas, kviečiantis visus, norinčius studijuoti aukštojoje mokykloje, pateikti duomenis apie save į Švietimo ministerijos 15 kabinetą. Spalio 8 dieną Aukštųjų kursų iniciatorių susirinkime buvo išrinkta vykdomoji komisija, į kurią įėjo Jurgis Alekna, Tadas Ivanauskas, Augustinas Janulaitis, Jonas Vabalas-Gudaitis, Kazimieras Vasiliauskas, Eduardas Volteris ir Zigmas Žemaitis. Buvo paruoštas Aukštųjų kursų įstatų projektas. Nesitikėta, kad atsiras tiek norinčių studijuoti per kelias dienas gauta beveik 600 pareiškimų. Organizatoriai sunešė iš namų vadovėlius, užrašus, bankas paskolino 120 tūkstančių markių. E. Volteris buvo komandiruotas į Vokietiją nupirkti knygų, užsakyti žurnalų. Aukštųjų kursų steigėjai, siekdami suburti kuo daugiau inteligentų, įsteigė Aukštųjų mokslų draugiją, kuri rinko lėšas būsimai aukštajai mokyklai. 1920 m. sausio 5 dieną Aukštųjų kursų įstatus patvirtino Švietimo viceministras Pranas Mašiotas. Daugiausia paramos suteikė Amerikos lietuviai. Ir štai 1920 m. sausio 27-osios vakare sausakimšoje gimnazijos rūmų salėje Z. Žemaitis paskelbė apie Aukštųjų kursų įsteigimą. O kai Juozo Naujalio diriguojamas choras pritariant kariniam dūdų orkestrui užtraukė Lietuvos himną, ašaras braukė ir būsimi kursų klausytojai, ir lektoriai. Aukštąją mokyklą sveikino ir peraugti į universitetą linkėjo vyskupas Pranciškus Karevičius ir visuomenės veikėjas J. Vabalas-Gudaitis. Poetas kunigas Maironis prisiminė, kaip prieš 35 metus jis baigė šią gimnaziją tuomet lietuviškai šnekėti mokykloje buvo draudžiama. Poetas džiaugėsi, kad tiek daug mokslo žmonių šiandien kalba gražia lietuvių kalba ir kuriama aukštoji lietuvių mokykla. Aukštuosius kursus sveikino lietuvių kalbos patriarchas Jonas Jablonskis, žydų atstovas Maksas Soloveičikas, būsimas studentas Domas Micuta. Po 88 metų pertraukos, kai Rusijos caro valdžia uždarė Vilniaus universitetą, buvo sugiedotas studentų himnas Gaudeamus igitur. Kursams buvo skirtas buvusios komercinės mokyklos (dabar KTU pirmieji rūmai, A. Mickevičiaus g. 37) pastatas ir vienas namelis (dabar šioje vietoje stovi KMU rūmai). Aukštieji kursai atliko savo užduotį parengė pirmuosius studentus, subūrė dėstytojus, padėjo pagrindus universitetinei mokslo įstaigai, kuri 1922 m. vasario 16 dieną buvo reorganizuota į Lietuvos universitetą. * * * Sausio 27 dieną, prieš vidudienį, į Kauno Maironio gimnaziją, kurioje prieš 90 metų buvo įkurti Aukštieji kursai, rinkosi Kauno aukštųjų mokyklų rektoriai, profesūra, mokytojai, studentai, moksleiviai. Susirinkusius aukštųjų mokyklų vadovus sveikino gimnazijos direktorė Garnienė, o VDU rektorius prof. Zigmas Lydeka apžvelgė Aukštųjų kursų steigimo istoriją. Vėliau Kauno aukštųjų mokyklų rektoriai pasirašė susitarimą dėl Kauno Lietuvos akademinės sostinės mokslinės ir šviečiamosios veiklos, tautinės kultūros tradicijų puoselėjimo ir sklaidos, o gimnazijos moksleiviai atliko trumpą koncertinę programą. Prie mokyklos pastato buvo atidengta Aukštųjų kursų 90-mečiui skirta atminimo lenta, kurią pašventino prelatas prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas. Vėliau Kauno Kristaus Prisikėlimo (Žaliakalnio) bažnyčioje įvyko šv. Mišios, kurias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Ivanauskas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, kun. Emilis Jotkus, mons. dr. Artūras Jagelavičius, kun. Simas Maksvytis, kun. Kęstutis Genys, kun. Rimantas Baltrušaitis, kun. Artūras Kazlauskas. Šv. Mišių aukoje gausiai dalyvavo akademinė visuomenė, pasauliečiai, svečiai. Arkivyskupas S. Tamkevičius pamoksle sakė, kad auklėjant jaunąją kartą savo ženklų indėlį privalo įdėti ir aukštosios mokyklos. Tuomet Lietuva turės visapusiškai išsilavinusią inteligentiją, kuri glaudžiai bendraus su tauta, puoselės patriotines tradicijas ir jas gausins. Nors tądien šaltukas rodė 16 laipsnių žemiau nulio, o žvarbus vėjas skaudžiai gnaibė skruostus, Kauno aukštųjų mokyklų akademinis jaunimas ir dėstytojai su savo mokyklų vėliavomis darnia eisena padėjo gėles prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kario kapo ir tylos minute pagerbė žuvusių už Lietuvos laisvę atminimą. KTU Centriniuose rūmuose universiteto rektorius Raimundas Šiaučiūnas atidarė KTU muziejaus ekspoziciją. Muziejaus direktorė Audronė Veilentienė papasakojo apie šio muziejaus steigimą, eksponatus ir tikslus. Buvusi šio instituto absolventė, Architektūros fakulteto studentė Apolonija Nistelienė prisiminė studijų laikus ir padovanojo keletą eksponatų iš studijų laikų. Tarp jų ir itin reta prof. S. Šalkauskio nuotrauka. Muziejaus stende puikuojasi ir garsaus partizano Juozo Lukšos-Daumanto nuotrauka bei jo ranka rašytas pareiškimas darbo reikalais. Vėliau KTU pirmųjų rūmų Au-loje vyko spaudos konferencija.
Autoriaus ir
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |