|
Privataus gyvenimo ir viešojo intereso sąsaja
Edmundas Simanaitis
Okupanto represijas kentusių tautiečių išgyvenimai ir patirtis įvairiais požiūriais domina ne tik istorikus, ne tik komunizmo nusikaltimų tyrėjus, ne tik rašytojus, kino filmų kūrėjus, bet ir sovietmečio nostalgijos dar neatsikračiusius bendrapiliečius. Atrodo, kad gavę užduotį ar užsakymą, tuo domisi ir buvusieji sovietų represinių struktūrų darbuotojai, o gal ir provokatoriai. Čekistų vadeivos, nepaisant jų oficialių pareigybių kaitos, teigia, kad nebuvo, nėra ir būti negali buvusių kagėbistų. Kaip žinoma, Lietuvos Respublikoje buvo teisiškai sustabdyta KGB veikla, tačiau visi kagėbistai in corpore su aptrupėjusiu bildukynu pasiliko ar buvo tikslingai paliktas atsikūrusioje Nepriklausomoje Lietuvoje. Naivu būtų manyti, kad visi dzeržinskiečiai pasikeitė, kad laisvos Lietuvos sąlygomis mąsto ir veikia kitaip, jau nekalbant apie buvusių teisėtų ryšių su Centru transformaciją.
Lietuvos ypatingojo archyvo bylos
Teko asmeniškai patirti ir iš vieno kito politinio kalinio išgirsti apie mėginimus išgauti žinių apie sovietams padarytus nusikaltimus, patirtus vargus, persekiojimus. Sąžiningiems, pilietiškai nusiteikusiems tyrėjams, pelniusiems pasitikėjimą, galima tik nuoširdžiai padėkoti už jų pastangas ir palinkėti tolesnės sėkmės. Tačiau pasitaiko tyrėjų, gebančių prieiti prie Ypatingajame archyve saugomų KGB sukurptų bylų, tačiau nesugebančių ar nedrįstančių atvirai paaiškinti, kokio tikslo siekiama kuriant, pavyzdžiui, filmo scenarijų ar renkant medžiagą apybraižai.
Dar sunkiau suvokti, kai vadinamieji istorijos tyrėjai pagrindiniu informacijos šaltiniu laiko tik KGB tardytojų sukurptą bylą ir tik pagal ją formuluoja klausimus, ignoruodami Laisvės kovų archyvą, nacionalinę teisę, atsikūrusios Lietuvos metais išleistus dokumentų rinkinius, memuarus, kitus informacijos šaltinius.
Reikalingas ir bylos subjekto sutikimas
Veikianti teisinė norma byloja, kad pašalinis asmuo, norėdamas susipažinti su KGB sukurpta konkretaus piliečio byla, turi pateikti prašymą leisti susipažinti su byla ar dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų. Prašyme turi būti nurodytas duomenų naudojimo tikslas, o jei tai mokslinis tyrimas, tai ir tyrimo tema. Be minėto leidimo prieiti prie bylos, reikia gauti ir bylos subjekto, t. y. tardyto, nuteisto, įkalinto žmogaus, sutikimą, o jei jis miręs ar nužudytas, tai reikalingas jo artimųjų, pvz., sutuoktinio, tėvų, vaikų, giminaičių sutikimas. Deja, šito nebuvo paisyta. Žinoma, su nepatikimais tyrėjais geriausia iš viso neprasidėti, tačiau ką daryti, jei KGB sudaryta byla pašaliečiui jau pateikta, o šis naudoja ją savo tikslams bet ar visada doriems? Bet kuriuo atveju žinotina visiems patyrusiems okupanto represijas, keletą nacionalinės teisės normų.
Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas gali ginti savo teises remdamasis Konstitucija 6 str. Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ar kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą, byloja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. Laisvės kovotojo, sovietų politinio kalinio, tremtinio garbę ir orumą gina nacionalinė teisė. Civilinio kodekso 2.23 str. 1 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl asmens privataus gyvenimo apsaugos, o to paties straipsnio 3 dalyje rašoma, kad draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus, taip pat draudžiama skleisti surinktą informaciją apie privatų asmens gyvenimą, nebent pagal asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.
Žuvusieji ir mirusieji apsiginti negali
Iš archyvo paimtoje KGB byloje tyrėjai randa žinių apie trylika Tauro apygardos Vytenio būrio kovotojų. Visi žuvę arba mirę tik vienas išlikęs gyvas. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) nuostatas asmuo turi teisę susipažinti su apie jį surinkta informacija, išskyrus įstatymu numatytas išimtis. Nepasibaigus ribojimo terminams, asmens duomenų rinkmenos gali būti prieinamos teismams, advokatams prie asmens dokumentų ir privačios informacijos, susijusios su atstovavimu asmeniui teisme. Kitiems asmenims tik gavus duomenų subjekto sutikimą. Duomenų subjektui mirus, su juo susijusią informaciją rinkti ir skelbti kitiems asmenims gali sutuoktinis, tėvai, vaikai.
O informacija renkama nieko neatsiklausus. Iš anapilio protestų nesulauksime. Ką daryti vienam išlikusiam? Privataus gyvenimo ir viešojo intereso sąsaja neatmestina, bet teisės normų derėtų laikytis. Visiems.
© 2010 XXI amžius
|