2010 m. vasario 10 d.
Nr. 11
(1796)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Saugokime vaikystės svajones…

Stasys POVILAITIS

Meksika. Senųjų, išnykusių civilizacijų
paminklas – indėnų statyta laiptinė
piramidė Čičen Icoje. 2008 m. lapkritis

Indija. Prie induistų
skulptūros. 2009 m. gegužė

Tailando karalystė. Zoologijos
sodo tipo parke, kurio
pasididžiavimas – išdidūs drambliai.
2009 m. balandis

Meksika. Prie Gvadelupės stebuklingojo
Dievo motinos paveikslo. 2008 metai

Prie indėnų dievinto jaguaro
skulptūros. Vidurio Amerika,
Gvatemala. 2008 m. lapkritis

Džiunglėse, prie super medžio –
sekvojos. 2008 m. lapkritis

Indija, 2008 m. gegužė

Pietų Indija. Milijonierius iš JAV,
kuris finansavo 108 milijonus
JAV dolerių kainavusios ligoninės
statybą. Dešinėje – piligrimai:
jugoslavas ir ukrainietė, kairėje – aš

Vidurio Amerika, Gvatemala, veikiančio
ugnikalnio Pataja, viena iš ugnies
gerklių, kurią fotografuojant buvo
labai karšta. Į čia kopėme apie
3 valandas, prieš tai 2 valandas
autobusu kilome į kilometro aukštį

Tailando karalystė. Prie
katalikų bažnyčios, 2009 balandis

„Saugokime vaikystės svajones, nes jos pildosi“, –  rašė vienas išminčius.

Pastaraisiais metais išsipildė senos mano svajonės – pamatyti Indiją ir Ameriką, Tailandą ir Ispaniją. Kiek anksčiau aplankiau Bulgariją ir Vokietiją, Ukrainą, Armėniją, Gruziją bei Azerbaidžaną, Krymą, Šiaurės Kaukazą, Švediją, Egiptą, Turkiją. Tris kartus lankiausi Sibire, o 2000 metais tris savaites Klaipėdos žvejų laivu plaukiojau po Baltiją. Du kartus lankiausi Danijos karalystės Bornholmo saloje.

Amerikoje keliavau su 20 turistų iš Lietuvos grupe – važinėjome indėnų actekų ir majų išnykusių civilizacijų keliais Meksikos, Gvatemalos, Hondūro ir Belizo šalyse. Galop skridau pas Čikagos lietuvius, o svarbiausia, kad čia, lietuvaičių svajonių šalyje, aplankiau pusseseres Teresę, Česę ir Moniką bei pusbrolį Praną.

Lankydamasis svečiose šalyse, save, tautiečius, tėvynę, Europą, Vakarų civilizaciją atrandu iš naujo – reiklesniu, skvarbesniu kritišku žvilgsniu.

Susirgau priklausomybės nuo kelionių liga. Nėra nuo jos vaistų, nebent tik pinigai, kai jie... baigiasi. Įsidrąsinęs save priskyriau keliautojų gildijai. Kelionės į tolimas šalis – tai lyg kelionė laiku – į priekį, o kartais – atgal. Net tolimų šalių akmenys, uolos, jūros, vandenynai, skurdūs kaimai ar net lūšnynai žadina žydras svajones ir meninę bei dvasinę kūrybą.

Keliaudamas ir savyje, ir aplinkoje, ir kituose žmonėse pajuntu daug šilumos, šviesos ir džiaugsmo, daugiau dvasingumo, išminties, meilės, amžinumo, daugiau Dievo. Keliaujant, o ypač kiekvieną kartą sugrįžus, tampu geresniu krikščioniu.

Iš kur gaunu pinigų kelionėms? Tam pasitarnavo tėvų ir mano nuvertėję rubliniai indėliai. Perku paskutinės minutės keliones ar tas, kurioms skelbiama akcija, arba labai iš anksto. Taupau viso kito sąskaita – nerūkau, nevartoju alkoholio, esu vegetaras, tad maistui nedaug teišleidžiu. Rūbus, apavą perku pigiose prekėse. Užsieniuos – neišlaidauju…

Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija