Pirmasis puslapis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Laikas ir žmonės
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Susitikimai
Valstybė
    ir bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Valstybės atkūrimo jubiliejus pažymėtas renginiais

Lietuvos valstybės nepriklausomybės 20-mečio jubiliejus įvairiais renginiais pradėtas minėti gerokai anksčiau.

Kovo 6 dieną, šeštadienį, Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-ųjų metinių minėjimas „Uždekit naują ugnį širdyse“, kurį organizavo Lietuvos Sąjūdis, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, Vilniaus įgulos karininkų ramovė. Renginio dalyviai aptarė 1990 m. kovo 11-ąją priimto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto reikšmę, nevyriausybinių organizacijų vaidmenį atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę, Lietuvos kariuomenę ir jos ryšius su visuomene, Lietuvos teisinės sistemos problemas ir prognozes, Lietuvos Sąjūdį ir jo ateities gaires, Lietuvos švietimo problemas. Minėjimo pabaigoje meninę programą atliko Šalčininkų rajono Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos moksleiviai, nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas dainininkas Vytautas Juozapaitis, Kariuomenės dūdų orkestras.

Kovo 10 dieną Seimo II rūmų galerijoje buvo pristatyta unikali kilnojamoji paroda „Lietuviais esame mes gimę“ apie užsienio lietuvių veiklą. Parodos tikslas – tautiečius supažindinti su užsienio lietuvių politine kova dėl Lietuvos okupacijos nepripažinimo bei parodyti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklą ir šios organizacijos įnašą ugdant ir išlaikant tautinę tapatybę tarp užsienyje gyvenančių lietuvių. Parodoje eksponuojamos nuotraukos ir dokumentai gauti iš asmeninių archyvų, Amerikos lietuvių televizijos, Lietuvos išeivijos instituto, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Kauno pedagoginio muziejaus bei Lietuvos centrinio valstybinio archyvo. Lietuviai yra viena mažųjų istorinių tautų, kurios gyventojai gausiai išsibarstė po visą pasaulį. Ji ne tik buvo, bet ir pagal gyventojų skaičių yra viena iš Rytų Europos valstybių, į pasaulį išleidžianti daugiausiai emigrantų.

Dar 1932 metais buvo įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti, bet jos veiklą nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Karui baigiantis dalis tautos (apie 60 000) pasitraukė į Vakarus. Nenorėdami prarasti savo identiteto pabėgėliai įkūrė Pasaulio Lietuvių Bendruomenę, siekdami suburti tuo metu jau egzistuojančias Kraštų bendruomenes, ir, pasak šios idėjos iniciatoriaus ir jos propaguotojo prelato Mykolo Krupavičiaus, pagrindinis organizacijos tikslas buvo „išlaikyti lietuviuose lietuvybę“.

Vakar, kovo 11 dieną, Seimo Konstitucijos salėje vyko diskusija „Imperijos griūtis“. Diskusijoje buvo kalbama apie Baltijos šalių taikaus parlamentinio kelio į nepriklausomybę įtaką bendram išsivadavimo procesui, sovietų agresiją Baltijos šalyse ir pučą Maskvoje, aptarta Rusijos demokratinių jėgų pagalbos reikšmė, Vakarų visuomenės parama ir kiti klausimai.

Tarptautiniame renginyje dalyvavo valstybės institucijų vadovai, Nepriklausomybės akto signatarai, politologai ir istorikai, žiniasklaidos atstovai, studentai. Į renginį taip pat pakviesti užsienio garbės svečiai: Adamas Michnikas (Lenkija), Edvardas Lukasas (Jungtinė Karalystė), Dainis Ivansas (Latvija), Sergejus Kovaliovas (Rusija), Larsas Fredenas (Švedija), Birgeris Danas Nielsenas (Danija) ir kt.

Seimo Sausio 13-osios memoriale buvo surengtos gyvosios istorijos pamokos „Uždekime naują ugnį širdyse“. Po pietų gyvosios istorijos pamoką „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kova už tikėjimą ir tėvynės laisvę“ vedė Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, politinis kalinys monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, savanoris Gintas Lukšaitis bei rezistentas, Lietuvos laisvės kovų sąjungos pirmininkas Jonas Burokas. Pamoką „Lietuvos savanoriai ir šauliai kovose už šalies laisvę“ surengė Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dim. mjr. Antanas Burokas ir Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris ats. kpt. Sigitas Vaitulionis. Pamokoje „Valstybinių objektų apsauga ir gynyba 1991 metais“ apie 1991-ųjų įvykius pasakojo Nepriklausomybės gynėjai Vladas Turčinavičius, savanoris Valentinas Šapalas, Algirdas Kaminskas. Gyvosios istorijos pamokoje „Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo gynyba 1991 metais“ prisiminimais dalijosi Aukščiausiosios Tarybos gynybos štabo viršininkas, garbės savanoris ats. plk. Jonas Gečas, Aukščiausiosios Tarybos gynybos štabo narys dim. plk. ltn. Gediminas Jurčiukonis ir Aukščiausiosios Tarybos gynybos štabo narys Vincas Vyrukaitis.

Šiandien, kovo 12-ąją, Seime vyks Demokratijų bendrijos parlamentinio forumo steigiamasis susitikimas. Į Vilnių susirinkę daugiau nei 30 įvairių šalių parlamentų atstovų įkurs Demokratijų bendrijos parlamentinį forumą. Įkurdami Parlamentinį forumą demokratinių valstybių parlamentarai simboliškai įamžins prieš 20 metų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pasiektą demokratijos laimėjimą bei savo veikla skatins tolesnę demokratijos plėtrą pasaulyje. Steigiamajame susitikime dalyvaus aktyvūs demokratijos, žmogaus teisių ir laisvės idėjų puoselėtojai bei buvę Lietuvos demokratinių reformų ir euroatlantinės integracijos rėmėjai iš Demokratijų bendrijai priklausančių Europos, JAV, Lotynų Amerikos, Azijos šalių parlamentų. 9-ą valandą bus pasirašyta Human Dignity deklaracija, kalbės deklaracijos autorius Bendžaminas Harnvelas (Benjamin Harnwell). Dalyvaus Seimo nariai. Po deklaracijos pasirašymo numatoma bendra spaudos konferencija (prie Baltosios salės). Konstitucijos salėje bus išklausytas JAV valstybės sekretorės Hilari Klinton videosveikinimas Lietuvos žmonėms, po to – Europos Parlamento pirmininko Ježio Buzeko videosveikinimas. Pranešimą „Lietuvos, kaip pirmininkaujančios DB šalies, parlamentinio forumo veiklos vizija“ perskaitys Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Nepriklausomybės akto signataras, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. Diskusijoje dėl PF tikslų ir tolesnės darbotvarkės kalbės buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hanibalsonas, JAV Kongreso narys Linkolnas Diaz-Balartas, Meksikos senatorė Adriana Gonzales Karilo, Lenkijos atstovas Europos Parlamente Michalas Tomašas Kaminskis, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Europos reikalų komiteto pirmininkas Borisas Tarasiukas, Čekijos senatoriai Aleksandras Vondra ir Karelas Švarcenbergas, pirmasis nepriklausomos Baltarusijos valstybės vadovas, buvęs Baltarusijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Stanislavas Šuškevičius, Moldovos Respublikos Parlamento pirmininkas, laikinai einantis prezidento pareigas Mihajus Gimpu, Gruzijos Parlamento pirmininkas Davidas Bakradzė, buvęs JAV Kongreso pirmininkas Džonas Denis Hastertas ir kiti užsienio atstovai.

Minint 20-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės metines buvo pagerbtas mirusių Nepriklausomybės akto signatarų atminimas. Seimo rūmų Baltojoje salėje dalyvaujant Nepriklausomybės akto signatarams, Seimo nariams, Seimo pirmininkė Irena Degutienė įgaliojo karius ir savivaldybių atstovus aplankyti kapus ir padėti gėles ant Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų amžinojo atilsio vietų: Joniškyje – Gintaro Ramono, Kaune – Birutės Nedzinskienės, Vytauto Paliūno, Antano Karoblio, Mečislovo Treinio (tik AT deputatas), Kėdainiuose – Povilo Aksomaičio, Klaipėdoje – Alfonso Žalio, Pakruojyje – Algirdo Ražausko, Vilniuje – Kazimiero Antanavičiaus, Medardo Čoboto, Česlovo Kudabos, Jokūbo Minkevičiaus, Petro Poškaus, Valerijono Šadreikos, Eduardo Vilko.

Kai kurias įvairiuose renginiuose pasakytas kalbas spausdinsime kitą savaitę.

© 2010 „XXI amžius“