2010 m. kovo 12 d.
Nr. 20
(1805)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje

Vasario 8 dieną Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje viešėjo kun. Benua Domergas (Benoit Domergue) iš Prancūzijos. Jis kalbėjo apie savo pastoracinį darbą su jaunimu, paveiktu satanistinių subkultūrų. Kunigas sakė, kad ši darbo su jaunimu misija nėra jo paties nuopelnas ar užmojis – tai dalyvavimas Jėzaus Kristaus ir Bažnyčios misijoje.

Kun. Benua puikiai pažįsta šiuolaikines destruktyvias jaunimo mėgiamas muzikos grupes. Jis pasakojo, kad eina į jų koncertus ir pragariškame triukšme išbūna valandų valandas. Šiuo buvimu kartu su jaunimu kunigas siekia įrodyti, kad Dievas taip myli žmogų, jog ateina ten, kur yra žmogus. Kun. B. Domergas atskleidė neigiamą, griaunantį „mirties ir kraujo“, „antikristinės“ kultūros poveikį jaunimui. Anot kunigo, šios kultūros poveikis yra psichologinis, technologinis ir dvasinis.

Kaip išeitį jaunimui iš tamsybių, nevilties ir savęs naikinamo gyvenimo būdo kun. Benua skelbia Vilties ir Prisikėlimo kultūrą – Prisikėlusįjį Jėzų Kristų. Jis sako, kad norint pagelbėti jaunimui, reikia elgtis kaip Jėzus su Emauso mokiniais. Jėzus pirma išklauso ir eina su mokiniais jų klystkeliu – bėgimo nuo tikrovės keliu – ir tik vėliau atsiveria jiems akys ir jie pažįsta Jėzų. Pasak kun. Benua, buvimas su jaunimu, skyrimas jam laiko gali atverti kelią bendrystės santykiams, o dar vėliau galima parodyti ir į Prisikėlusįjį Jėzų Kristų, kuris ir yra išeitis iš „antikristinės“ kultūros.

*   *   *

Vasario 17 dieną, Pelenų trečiadienį, Vilniaus kunigų seminarijoje vyko susikaupimo diena. Šįkart ją vedė Apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas L. Bonacis (Luigi Bonazzi). Įvesdamas į susikaupimą, nuncijus kalbėjo, kad  Dievo Žodis yra ištartas tyloje, todėl norint Jį išgirsti būtina tyla ir atidus klausymasis. Tik tada žmogaus gyvenimas gali tapti lyg Dievo ištartas žodis.

Konferencijų metu sakytus mąstymus arkivyskupas vedė į Jėzaus asmens slėpinį, siekė atskleisti Švč. Trejybės vidinį gyvenimą ir parodė, kad tai, kas tinka Dievui, tinka ir Jo kūriniui žmogui. Nuncijus mokė, kad esame šeima (nes pati Trejybė – Tėvas ir Sūnus ir Šventoji Dvasia – yra tarsi šeima), esame vieno dangiškojo Tėvo vaikai ir broliai tarpusavyje. Jis, kaip popiežiaus atstovas, ne kartą citavo popiežių Benediktą XVI, jo kalbas, pasakytas seminaristams susitikimų metu. Po paskutinės konferencijos nuncijus įteikė savo paties Kunigų metams parengtą tekstą „Kunigas – bendrystės žmogus“.

Nuncijus mąstymus pateikė italų kalba, vertė seminarijos dvasios tėvas kun. R. Šiūlys ir rektorius kun. Ž. Vabuolas. Šv. Mišias, kuriomis susikaupimo diena buvo užbaigta, nuncijus celebravo lietuviškai.

Klierikas Arūnas Kalpakovas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija