| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Iššūkiai naujajam Prahos ganytojui Mindaugas BUIKA
Valstybinio ateizmo palikimas Didelio tarptautinio dėmesio Rytų ir Vidurio Europos katalikų sluoksniuose susilaukė pasikeitimai Prahos arkivyskupijos bažnytinėje vadovybėje. Vasario viduryje buvo pranešta, kad naujuoju Čekijos sostinės arkivyskupu popiežius Benediktas XVI paskyrė 66 metų dominikoną vyskupą Dominiką Duką, kuris iki tol ėjo Hradec Kralovo diecezijos ordinaro tarnystę. Šventasis Tėvas priėmė kanoninę amžiaus ribą peržengusio 77 metų kardinolo Miloslavo Vlko atsistatydinimą, Prahos arkivyskupijai vadovavusio beveik du dešimtmečius, o naujojo Čekijos primo inauguracija Prahos Šv. Vito katedroje įvyks balandžio 10 dieną. Komentatoriai jau dabar aptarinėja paskirtojo ganytojo veiklos uždavinius išskirtinai sekuliarizuotoje visuomenėje. Prisimenami ir popiežiaus Benedikto XVI paraginimai atnaujintai ir intelektualiai pagrįstai evangelizacijai, kuriuos jis išsakė Čekijoje. Teigiama, kad šioje Vidurio Europos šalyje praėjusių dešimtmečių sovietinio stiliaus valstybinis ateizmas yra pasiekęs didžiausią sėkmę. Iš tikrųjų dar 1948 metais, kai po Antrojo pasaulinio karo Čekijoje įsiviešpatavo komunistai, apie 80 proc. šalies gyventojų laikė save katalikais. O 1989-aisiais, kai po Aksominės revoliucijos režimas žlugo, katalikų tebuvo tik 40 proc. Tačiau sekuliarizacijos procesas, nepaisant atgijusios Bažnyčios pastangų, sparčiai vyko toliau ir dabar, statistikos duomenimis, iš 10,5 milijono Čekijos gyventojų katalikais save laiko tik 27 proc. Dar prastesnė padėtis yra sostinėje: Prahos arkivyskupijos teritorijoje gyvena 2 milijonai žmonių, kurių tik 370 tūkstančių (mažiau kaip 15 proc.) yra katalikai. Tikėjimą praktikuoja (dalyvauja šventadienių pamaldose) tik kas dvidešimtas Čekijos Katalikų Bažnyčios narys. Čekijoje iki šiol neišnyko Bažnyčios ir valstybės nesantaika, kuri buvo būdinga visam praėjusiam XX amžiui. (To šimtmečio pradžioje daugelis čekų nacionalinio atgimimo lyderių, neretai priklausiusių įvairioms masonų grupėms, Bažnyčią laikė šalį valdžiusios Austrijos imperializmo įrankiu. 1918 metais, paskelbus tuometinės Čekoslovakijos nepriklausomybę, Prahoje buvo nugriauta miesto centre stovėjusi didžiulė Švč. Mergelės Marijos statula, kaip neva austrų kolonializmo simbolis, kuri iki šiol neatstatyta. Vėlesniais valdymo dešimtmečiais komunistai šiomis kontroversijomis mėgino pasinaudoti, ideologiškai teisindami jų vykdytą Bažnyčios persekiojimą.) Tačiau ir dabar, praėjus daugiau kaip 20 metų po komunizmo žlugimo, teisinė Bažnyčios padėtis dar nėra aiški. Čekija, ko gero, yra vienintelė pokomunistinė Rytų Europos šalis (antroji, regis, Baltarusija), kuri neturi patvirtintos konkordatinės sutarties su Šventuoju Sostu. Šioje valstybėje apskritai nėra jokio solidaus įstatyminio akto, kuris patvirtintų Bažnyčios ir jos narių teises. Atvirkščiai, prieš kelerius metus buvo priimtas įstatymas, pagal kurį kiekviena naujai steigiama bažnytinė institucija ar tai būtų parapija, ar karitatyvinė organizacija turi gauti valstybinės valdžios pritarimą. Pažymėtina, kad po keliolika metų užsitęsusio teisminio proceso Bažnyčia taip ir neatgavo monumentalios Prahos Šv. Vito katedros ji ir liko valstybinėje priklausomybėje. (Beje, Čekijoje iki šiol veikia irgi turbūt Rytų Europoje vienintelė nereformuota komunistų partija, kuri turi savo atstovus šalies parlamente, nuolat besistengiančius blokuoti kiekvieną Bažnyčiai palankų įstatyminį projektą.) Pogrindinės veiklos patirtis Su tokiais išbandymais teks susidurti naujajam Prahos arkivyskupui D. Dukai, kuris jau turi sukaupęs 40 metų kunigystės, taip pat sielovadinės veiklos pogrindyje patirtį. Dominikas Duka (pasaulietinis vardas Jaroslavas Duka) gimė 1943 metų balandžio 26 dieną Hrades Kralove, kada Čekija buvo okupuota nacių Vokietijos. (Ganytojo tėvas, karinės aviacijos pilotas, netrukus pasitraukė į Vakarus ir tarnavo čekų daliniuose, kovojusiuose su nacistais Didžiosios Britanijos karinėse pajėgose. Po karo sugrįžęs į tėvynę, jis kartu su Vakarų fronte kovojusiais karininkais valdžią užgrobusių komunistų buvo suimtas ir kelerius metus kalintas, iš jo buvo atimti visi kariniai laipsniai.) Pamaldžioje šeimoje išaugintas ir su vietinio parapijos klebono parama subrandinęs dvasinį pašaukimą Jaroslavas po vidurinės mokyklos norėjo studijuoti kunigų seminarijoje. Tačiau jam, kaip kilusiam iš klasinio priešo šeimos, du kartus nebuvo leista stoti į vienintelę Litomericų seminariją. Jaroslavas dirbo gamykloje, čia įgijo šaltkalvio kvalifikaciją, po to trejus metus tarnavo privalomoje karinėje tarnyboje. Pagaliau 1965 metais jam buvo leista rengtis dvasinei tarnystei. Baigęs Litomericų Šv. Kirilo ir Metodijaus teologijos fakultetą, 1970-ųjų birželio 22 dieną gavo kunigystės šventimus. Besimokydamas seminarijoje slapta įstojo į Dominikonų vienuolijos noviciatą (komunistų valdymo laikais Čekijoje vienuolijos buvo uždraustos). 1972 metais davė amžinuosius įžadus, pasirinkdamas vienuolinį Dominiko vardą. D. Duka kelerius metus dirbo nedidelių miestelių parapijose Prahos arkivyskupijos pakraštyje, nuolat konfliktavo su valdžia dėl atsisakymo kolaboruoti ir jungtis į prokomunistinę taikos kunigų asociaciją. 1975 metais komunistai atšaukė valstybinę kunigiškos tarnystės licenciją ir jam teko pereiti į nelegalią religinę veiklą, oficialiai įsidarbinus Škodos automobilių gamykloje. Tuo metu jis ypatingą dėmesį skyrė pogrindiniam dominikonų vienuolių rengimui, neoficialiai studijavo ir gavo licenciatą Varšuvos (Lenkija) Šv. Jono krikštytojo teologijos fakultete. Už šią religinę veiklą ir dalyvavimą pogrindinėje leidyboje (vadinamajame samizdate) komunistų buvo suimtas ir 19811982 metais kalinamas Pilzeno pataisos darbų kolonijoje. (Tuo metu ten buvo kalinamas ir žymusis disidentas dramaturgas Vaclavas Havelas, tapęs pirmuoju pokomunistinės Čekoslovakijos ir Čekijos prezidentu.) Tik po 1989 metų didžiųjų permainų atgavęs leidimą legaliai užsiimti sielovada, tėvas D. Duka pirmiausia stengėsi atgaivinti vienuoliškąjį gyvenimą. 19861998 metais jis buvo Čekoslovakijos dominikonų provincijolu, 19921996 metais vadovavo Čekijos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijai ir buvo Europos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos vicepirmininkas, dėstė teologiją Olomonco universitete, rašė knygas, publikavo straipsnius. 1998 metų birželio 8 dieną popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas Hradec Kralovo vyskupu, daug dėmesio skyrė diecezinei pastoracijai. Tarp žymesnių darbų galima nurodyti vyskupijos teologinio instituto steigimą, diecezijos antrojo Eucharistinio kongreso organizavimą, vietinės Šventosios Dvasios katedros atnaujinimą ir 700 metų jubiliejaus iškilmingą celebravimą, parengė krikščionybės trečiojo tūkstantmečio Septynerių metų pastoracinę programą. Paskyrimas sutiktas palankiai Naujojo Prahos arkivyskupo D. Dukos paskyrimą palankiai priėmė ir Čekijos politinė, ir bažnytinė aplinka. Buvęs prezidentas V. Havelas, kuris, kaip minėta, su ganytoju kartu kalėjo komunistų nelaisvėje, sakė, jog tai ženklina naują etapą Bažnyčios gyvenime ir suteikia naują impulsą čekų tautos dvasingumo gaivinimui. Dabartinis Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, kuris naująjį arkivyskupą savo rezidencijoje priėmė kitą dieną po žinios apie paskyrimą, kalbėjo, kad jo tarnystė yra laimėjimas ne tik Katalikų Bažnyčiai, bet ir visai tėvynei. Gerai pažinojęs naująjį Prahos ganytoją iš komunistinio laikotarpio pogrindžio veiklos vienas žinomiausių Čekijos dvasininkų, Prahos katalikų akademijos direktorius kunigas Tomas Halikas apibūdino arkivyskupą D. Duką kaip nuosaikiai konservatyvų teologą, kuris geba sutelkti Bažnyčios švietėjiškus resursus intelektualiam dialogui su sekuliarizuota visuomene. Šiuo tikslu ankstesnėje savo diecezijoje Hradec Kralove jis inicijavo Abipusio supratimo savaites, kurių metu sielovadininkai stengdavosi pasiekti įvairių pažiūrų ir tikybų žmones ypač miestuose. Žinomas Čekijos katalikų komentatorius Davidas Petrla, atkreipęs dėmesį į paskirtojo Prahos ganytojo asmeninį patyrimą ir plačią kūrybinę energiją, interviu Vatikano radijui reiškė nuomonę, kad arkivyskupas D. Duka deramai užtikrins kardinolo M. Vlko sielovadinės tarnystės tęstinumą, kartu įnešdamas naujas įžvalgas ir akcentus. Tarptautinė žiniasklaida atkreipė dėmesį į pirmąjį naujojo Prahos arkivyskupo interviu Čekijos nacionaliniam katalikų laikraščiui Katolicky Tydenik, kuriame nurodė, kad neturi iš anksto sudarytų pastoracijos planų naujajai tarnystei, išskyrus Bažnyčios vienybės stiprinimo siekius. Pabrėžęs kardinolo M. Vlko nuopelnus katalikų sielovados atnaujinimui pokomunistiniu laikotarpiu, arkivyskupas D. Duka pripažino, kad yra sunkumų ir kad jis yra pasirengęs atsakingai išklausyti visus dėl valstybės tautos ir visuomenės gerovės.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |