| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Garsus publicistas neatsispiria kerinčiai kelionių magijai Kęstutis PRANCKEVIČIUS
Žinomam publicistui ir rašytojui, nenuilstančiam keliautojui Algimantui Čekuoliui laisvų atokvėpio akimirkų lieka nedaug... Tačiau prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų jis rado laiko aplankyti ir šalies švietimo, kultūros įstaigas, tarp jų ir bibliotekas, kurias vis dar lanko nemažas būrys skaitytojų, entuziastingų knygos gerbėjų. Kalendorinio pavasario išvakarėse apsilankęs Vilniaus Kalvarijų viešojoje bibliotekoje buvo maloniai nustebintas, kai išvydo daugiau nei pusšimtį skaitytojų, susirinkusių į susitikimą. Be jokios abejonės, aš dažnai sakydavau, kad bibliotekos visada būdavo ir išliks kultūros židiniu, traukos centru, kur žmogus gali visapusiškai atsigauti. Nors pastaruoju metu visuomenę bando užkariauti internetinė literatūra, tačiau vis dar viliuosi, kad ši naujovė nepakeis spausdintinės knygos, nes pastaroji labiau lavina skaitytojo intelektą, verčia aktyviau mąstyti, prasitarė svečias. Beveik porą valandų bendraudamas su skaitytojais A. Čekuolis itin daug dėmesio skyrė intriguojantiems prisiminimams apie keliones po egzotiškas pasaulio šalis. Net ir artėdamas prie garbaus 80-mečio, jis ir toliau lieka ištikimas šiai jaunystės aistrai. Per metus, kaip prisipažino svečias, vidutiniškai į keliones išsirengia aštuonis kartus. Pirmosios A. Čekuolio kelionės po pasaulį prasidėjo gerokai daugiau nei prieš pusšimtį metų, kai baigęs Leningrado jūreivystės mokyklą aplankė egzotiškus Kubos krantus. Ten ne tik daug keliavo, bet ir puikiai išmoko ispanų kalbą. Per pastaruosius keletą metų daug keliauta karštosiomis arabų dykumomis. Tose kelionėse patyręs įvairiausių nuotykių ir išbandymų nenuilstantis keliauninkas tikina, jog vengiąs naudotis kupranugarių vilkstinių paslaugomis. Nors tie dykumų laivai savotiškai įdomūs ir patrauklūs gyvūnai, tačiau po vienos sunkios kelionės nusprendžiau daugiau nesėsti ant jų, pasakojo publicistas. Klausytojams buvo be galo žingeidu išgirsti svečio nuomonės apie gausiai išsiplėtusią Europos Sąjungą (ES), jos ateitį. Svečias neslėpė pasitenkinimo Lietuvos pasirinkimu būti šios vienos didžiausių pasaulyje bendrijos šeimos nare. Didžiulės finansinės investicijos, ekonominė parama per tuos kelerius metus akivaizdžiai padėjo mūsų šaliai atsiplėšti nuo buvusios sovietų imperijos užkampio statuso. Be abejo, kaip ir visur, ir šioje bendrijoje netrūksta problemų. Pastaruoju metu pastebėjome, kad tas mūsų galingas, 27 žirgus turintis karavanas, staiga stabtelėjo... Kodėl? Ogi, pasirodo, kad tarp priešakyje šuoliuojančių 16 pagrindinių žirgų vienas stipriai suklupo. Pasirodo, seniausiajai Europos valstybei Graikijai pristigo jėgų. Dėl neūkiškumo, didžiulių išlaidų ji pateko į milžiniškas skolas. Beveik 11 milijonų gyventojų turinti šalis per keletą metų užaugino net 350 milijardus litų skolų! Beje, Europos bendrijoje ji yra viena iš senbuvių (įstojo dar 1981 m.), tačiau didesnių laimėjimų ekonomikoje taip ir nepasiekė, nors iš bendrijos ir gaudavo didžiulę paramą. Didžiausią dalį lėšų, pasirodo, ši valstybė tiesiog pravalgydavo. O G. Karamanlio ir G. Papandreu vyriausybės bendrijos vadovybę įtikinėjo, kad valstybėje jokio deficito nėra, išlaidos subalansuotos su pajamomis, žodžiu, viskas gerai... Deja, pasirodo, tai buvo apgaulė... Pažindami graikų temperamentingą charakterį, jų anarchistines idėjas, nė kiek neturėtume nustebti. Graikai tobuliausi mokesčių nemokėtojai, be to, aktyviai kovojantys ir jokių kompromisų nepripažįstantys žmonės, sakė A.Čekuolis. Kaip priešpriešą šiai piečiausiai Europos valstybei publicistas paminėjo Suomijos pavyzdį. Lygiai prieš 70 metų laimėjusi nelygią kovą su sovietų okupantais, ši valstybė, aktyviai investuodama į verslo plėtrą bei mokslą, pasiekė stulbinančių laimėjimų. Kadaise buvusi skurdi Senojo Žemyno šalis, Suomija per keliasdešimt metų sugebėjo tapti klestinčia valstybe. Prelegento nuomone, iš tiesų yra iš ko pasimokyti ir Lietuvai, jau 20 metų siekiančiai išbristi iš ekonominio bei socialinio atsilikimo. Autoriaus nuotrauka
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |