Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Korupcinės piramidės skilimas

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Šešėlinių klanų atstovai per paskutines kelias savaites susidūrė su rimtomis problemomis. Kovo 17 dieną suimtas Kauno teritorinių ligonių kasų vadovas Virginijus Šiaudikis. Jam pareikšti įtarimai dėl kyšių ėmimo, dokumentų klastojimo ir valstybinių lėšų grobstymo. Suimti ir dar keli asmenys – teritorinės ligonių kasos ir Kauno klinikų darbuotojai. Su rimtomis problemomis susiduria ir Nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius, Vilniaus tarybos narys Gintautas Kėvišas. Kovo 3 ir 17–18 dienomis jo namuose ir darbovietėje atliktos kratos. G. Kėvišas iš valstybės biudžeto gavo 77 milijonus litų teatro scenos remontui. Kaip buvo panaudotos šios lėšos, domėtasi jau senokai, bet tikrasis tyrimas prasideda tik dabar. Su G. Kėvišu, G. Sodeika ir kitais jų bendrininkais siejama daug skandalingų istorijų. 2009 metų pradžioje Seimo nariai Aurelija Stancikienė ir Kazimieras Uoka, žurnalistės Rūta Grinevičiūtė-Janutienė ir Rasa Kalinauskaitė pradėjo aiškintis Kėvišo klano veiklos užkulisius. Šioje srityje daug nuveikė menininkų grupė, kurios lyderiai A. Nakas ir R. Boravskis įkūrė interneto svetainę www.expertai.eu. Šioje svetainėje pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kaip suinteresuotos grupuotės grobsto kultūrai skirtas valstybės biudžeto lėšas. R. Boravskis šiomis dienomis tiesiai pareiškė: „Kas yra mafija Lietuvoje? Aš manau, kad mafijai priklauso Kėvišas“. Jei Lietuvoje bus imtasi ir kitų rimtų tyrimų, gal paaiškės, kodėl du dešimtmečius veikė įtakingas V. Gelašvilio klanas, kas dangstė V. Uspaskicho veiklą ir kiti svarbūs momentai.

Laukinio privatizavimo vingiai padarė didžiulių nuostolių mūsų valstybei ir jos piliečiams. Nuo 1993 metų pradžios Vilniuje itin aktyviai pradėjo veikti „Luokės“ klanas, o Kaune – EBSW klanas. 1993–1995 metais abu klanai turėjo didžiulę įtaką visoje šalyje, pusvelčiui privatizavo daugybę įmonių, įkūrė ir kelis vėliau žlugusius komercinius bankus, užvaldė ir valstybinius bankus (EBSW užvaldė Valstybinį komercinį banką, „Luokė“ – Žemės ūkio banką). Be to, Vilniuje tuo laikotarpiu įsigalėjo įtakingas „Status“ koncernas, kuriam vadovavo buvęs KGB pareigūnas V. Bieliauskas, sostinėje didelę įtaką įgijo įtakingi šešėlinio verslo magnatai R. Grainys, V. Diminšteinas, A. Gribojedovas (Gribas), R. Andriūnas (Remyga), Kaune – mafijos krikštatėviai „Satas“, „Matas“, „Gipsas“ ir kiti jų bendražygiai. Panevėžyje didelę įtaką įgijo su kriminalinėmis gaujomis artimai susijęs oligarchas „Šlipsas“ ir jo vadovaujamas klanas, Klaipėdoje – oligarchų A. Boso, R. Stonio ir M. Gusiatino vadovaujamas klanas. Ir kituose šalies miestuose ir rajonuose įsigalėjo kriminalinio pasaulio atstovai. Iki šiol kai kuriuose provincijos rajonuose veikia vietos valdžią ir verslo struktūras apraizgę galingi klanai. Tauragėje klestintis „švininių“ klanas turi didžiulę įtaką vietos valdžios įstaigose, palaiko ryšius su korumpuotais teisėjais ir prokurorais. „Švininiams“ talkina ir buvęs Tauragės apskrities viršininkas, pravarde „Stalinas“, ir kiti korumpuoti politikai. Pagėgių rajone įsigalėję korumpuoti valdžios pareigūnai palaiko artimus ryšius su kontrabandos tinklų organizatoriais. Specifinę padėtį kai kuriuose šalies rajonuose konstatavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas A. Anušauskas, pasakęs, kad iš kontrabandos gaunamais pinigais yra finansuojamos bent kelios partijos. Jis patikino, kad jei reikėtų, pasakytų ir konkrečias pavardes.

Su korumpuotų politikų ir teisėsaugos pareigūnų veikla susijusi dar viena problema – narkomanija. Organizuotų grupuočių nariai plečia narkotikų verslo apimtis, o suimti ir atsidūrę teisme dažnai išteisinami ar nuteisiami simbolinėmis 2–3 metų laivės atėmimo bausmėmis. Policijos pareigūnai atkakliai kovoja su tokiomis grupuotėmis. Paaiškėjo, kad kelerius metus sostinėje veikia vadinamoji „naujoji Vilniaus brigada“ . Vilniuje areštuota 50 šios gaujos narių. Gaujos vadeiva ir dar keli įtakingi jo bendrai pabėgo į užsienį. Narkotikų verslo apimtys yra didžiulės, manoma, kad iš prekybos narkotikais Lietuvoje per metus gaunama apie 2 milijardai litų pelno. Dalis šių pinigų patenka į korumpuotų politikų ir teisėsaugos pareigūnų kišenes. Dažniau neutralizuojamos „jaunos“ grupuotės, egzistavusios tik 4–5 metus, o su prekyba narkotikais susiję gerai žinomos mafijos gaujos – „delfinų“, „sportininkų“, „smauglių“ grupuotės ir kiti įtakingi kriminaliniai susivienijimai. Jų sėkmės raktas –korumpuotų valdžios veikėjų parama.

Lėtai tiriami ir šešėlinių jėgų organizuoti išpuoliai prieš pilietinių judėjimų narius. Per pastarąjį pusmetį su įvairiais išpuoliais susidūrė Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) Prienų skyriaus vadovas E. Visockas, JDJ Kauno skyriaus atstovė D. Celiešiūtė, JDJ skyriaus „Vytis“ narė V. Anankienė ir kiti aktyvūs visuomenės veikėjai. Nuo kovo pradžios spaudimo bangą patiria ir JDJ Kauno skyriaus narys R. Matelis – jis gavo daugybę grasinančių elektroninių laiškų, o kovo 20 dieną savo namo kieme aptiko sprogmenį. Vyksta šio įvykio tyrimas.

Korupcijos voratinklį Lietuvoje mezga tie, kurie 2000 metais organizavo generalinio prokuroro Kazio Pėdnyčios nušalinimą, ir tie, kurie 2004–2006 metais organizavo masinius „valymus“ Valstybės saugumo departamente. Šiuo metu teisėsaugos struktūrose dirba daug sąžiningų ir profesionalių teisėsaugos pareigūnų. Kai kuriose teisėsaugos institucijose prasideda esminės permainos. Jei į teisėsaugą grįš dirbti profesionalūs ir atsakingi pareigūnai – J. Milevskis, J. Rimkevičius, L. Petronis, V. Damulis ir kiti kovoje su nusikalstamumu pasižymėję, o šiuo metu atsargoje esantys buvę teisėsaugos darbuotojai, kovoje su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu galime tikėtis naujo postūmio.

Kai Lietuvoje formuojasi pilietinės visuomenės židiniai, į pilietinę veiklą įsitraukia ir dvasininkai. Garliavietis kunigas Jonas Varkala domisi žmogaus teisių problemomis, dalyvauja pilietiniuose mitinguose. XIX amžiuje visuomenę budino ir skatino veikti vyskupas Motiejus Valančius, vienas pagrindinių 1863 metų sukilimo vadovų kunigas Antanas Mackevičius ir kiti aktyvūs dvasininkai. XX amžiaus antroje pusėje į kovą už tautos laisvę kvietė ir krikščioniškas vertybes skelbė kunigai Alfonsas Svarinskas, Juozas Zdebskis, Sigitas Tamkevičius, Jonas Kauneckas ir daugelis kitų dvasininkų. J. Varkala teigia, kad jau metas sukurti pilietinę visuomenę, nes krikščioniškosios vertybės yra pilietiškumo pamatas.

Lietuvoje daug metų klestėjusi korupcinė piramidė jau skilinėja, jau matoma permainų ženklų. Kodėl mūsų krašte korupcija tokia didelė? Korupcijos įsigalėjimu mūsų šalyje suinteresuoti monopolijas valdantys oligarchai, korumpuoti politikai ir stambių kriminalinių grupuočių vadeivos. Mafijos viršūnės klesti tol, kol egzistuoja fasadinė demokratija, besiremianti dvejopais standartais – teismai ir kitos atsakingos institucijos vienaip žiūri į paprastų piliečių problemas ir visai kitaip – į mafijos autoritetų interesus.

Korupcijos plitimu posovietinėje erdvėje suinteresuoti ir Rusiją valdančio Kremliaus režimo lyderiai. Jie, pasitelkdami Rusijos žvalgybos agentus, skatina korupciją, paperka Ukrainos, Moldovos, Latvijos, Lietuvos ir kitų valstybių politikus. Tokie korupciniai procesai vyksta per Rusijos žvalgybos priedangos įmones – įvairius energetikos koncernus ir su naftos bizniu susijusias firmas. XXI amžiaus imperializmas turi kelis veidus. Be rusiško imperializmo, egzistuoja ir kitos grėsmes – ypač korporacinis imperializmas. Kai kurios galingos tarptautinės korporacijos plečia savo įtaką visame pasaulyje ir savanaudiškais tikslais bendradarbiauja su tironiškų režimų atstovais – Afrikos šalių diktatoriais ir ypač su Rusijoje įsigalėjusiais KGB-FSB klanais. Tad Rusijos saugumiečių klanų ir parsidavusių vakariečių kapitalistų bei politikų aljansas yra pavojingas ne tik Lietuvai ir kitiems Rytų Europos kraštams, jis kelia grėsmę ir visai Europai. Daug kas priklauso ir nuo vertybinės orientacijos, nuo to, kokią pasaulėžiūrą renkamės. Prancūzijos filosofas ir rašytojas Andrė Gliuksmanas mano: „Po Europą klaidžioja nihilizmo šmėkla. Popiežius Jonas Paulius II taikliai pastebėjo, kad daug europiečių gyvena ignoruodami krikščioniškas vertybes, jų gyvenime Dievo nėra. Ir F. Dostojevskio bei A. Solženicyno tėvynėje Rusijoje šiuo metu tik apie 7 proc. žmonių yra praktikuojantys krikščionys. Nihilistinės blogio jėgos telkiasi, maskuoja savo veiklą po klastos ir melo priedanga. Bet laidoti krikščionybės idėjas, kaip tai daro kai kurie filosofai ir visuomenės veikėjai, yra negarbinga. Būtent krikščioniškos vertybės yra atsvara Antikristo veiklai – anarchijos ir „mirties kultūros“ propagavimui“. Lietuvoje ši kova akivaizdi. Bulvarinės „akropolių kultūros“ architektai – kėvišo ir sodeikos tipo veikėjai vis dar turi didelę įtaką, jie į savo tinklus yra įtraukę ir žinomus mokslininkus. Neseniai paaiškėjo, kad į abejotiną istoriją įsipainiojo ir istorikas A. Bumblauskas. Jis dalyvavo kuriant interneto svetainę, kurios projektui iš valstybės biudžeto buvo skirta 630 tūkstančių litų. Tačiau rezultatas nekoks – nei svetainės, nei pinigų. Elito formavimasis mūsų krašte problematiškas. Lietuvos partijose su didelėmis kliūtimis dažnai susiduria pažangūs partijų nariai, pasisakantys už esmines permainas, už demokratinių idėjų įtvirtinimą. Dažnai kilimą į partinę viršūnę nulemia giminystės ar finansiniai ryšiai. Net ir mokslo bei kultūros srityse pasitikėjimo kreditas dažnai suteikiamas ne gabiems kūrėjams ar mokslininkams, o tik partijų ir valdžios grupių pasitikėjimą pelniusiems žmonėms. O tai, kad vis dar girdisi svarstymų, jog Lietuvoje sunku įvesti tvarką neva dėl to, kad šalis maža ir visur greta telkiasi giminės ir bičiuliai, tėra mitas. Juk gerokai mažesnėje Estijoje korupcija pažabota, gerų rezultatų kovoje su korupcija pavyko pasiekti ir nedidelėje Slovėnijoje. Visos kalbos apie valstybės dydį ar etnines tradicijas, jei tuo norima pateisinti betvarkę ir korupcijos klestėjimą, tėra pigūs triukai. Valstybės ateitį nulemia piliečių valia ir ryžtingi valstybės vadovų veiksmai. O svarbiausias valstybės sėkmės garantas yra Dievo įsakymų laikymasis.

© 2010 „XXI amžius“