| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
||
|
Susitikimai Kaimo spindulys
Vabalninko (Biržų r.) seniūnas Stepas GUDAS tapo konkurso Lietuvos kaimo spindulys 2008 laureatu ir pelnė Veiklaus seniūno vardą. Vasario 17-ąją sukako 15 metų, kai jis eina šias pareigas. Su Vabalninko seniūnu kalbėjosi XXI amžiaus korespondentas Bronius VERTELKA.
Kokie santykiai susiklostė tarp seniūnijos ir Bažnyčios? Kan. Povilas Miškinis klebonu Vabalninke dirba seniai, gerai pažįsta parapijos žmones. Su juo seniūnija palaiko glaudų ryšį. Kai vedė bažnyčiai šildymą, padėjome įrengti trasą. Išvežame nukritusius lapus, nupjauname žolę ar kokią šaką nupjauname. Tai vis ūkiniai darbai. Ir kultūrinis gyvenimas be klebono neapsieina. Vabalninko miesto šventėse, valstybinių švenčių, kitų atmintinų datų minėjime dalyvauja klebonas. Jis neatsisako nuvykti į bendruomenių renginius. Gyvename kaip senais laikais: seniūnas, klebonas, gydytojas, policininkas tai žmonės, kurie turi bendrauti, padėti kitiems. Visos seniūnijos kapinės turi koplyčias. Maždaug prieš ketverius metus jas suremontavome. Žmonės aukojo lėšas, o seniūnija per viešuosius darbus skyrė darbininkų. Prie darbų organizavimo prisidėjo mūsų klebonas kan. Povilas Miškinis, bendruomenių pirmininkai, kapinių prižiūrėtojai, kaimo žmonės. Bendromis jėgomis ir suaukotomis lėšomis koplyčias atnaujinome. Tai parodė bažnyčiai neabejingų žmonių vienybę. Verta pažymėti tai, jog per dvejus metus Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas dalyvavo dešimtyje atlaidų. Šiemet seniūnijai, palyginti su ankstesniais metais, skirta apie 40 proc. lėšų mažiau. Kaip su biudžetu planuojate išgyventi? Seniūnijos veikla asignuojama iš savivaldybės biudžeto, todėl išgyventi bus nelengva ir jai pačiai, ir jos gyventojams. Ūkiniams darbams lėšų skirta per 40 proc. mažiau nei pernai, todėl dalis numatytų darbų liks nepadaryta. Neapšviesime visų gatvių, nepagerinsime kelių. Teks skaičiuoti, kad užtektų būtiniems dalykams. Tačiau judame į priekį: pasikūrename pirtį, turime traktorius, kuriais palyginame kelius ar nuo jų nuvalome sniegą, pagelbėjame ir žmonėms. Kaimo žmonėms, ūkininkams visada buvo sunku, bet jie nepraranda optimizmo. Skaudžiau yra tai, kad žmonių, prašančių paramos, skaičius didėja. Seniūnijoje gyvena apie 3,5 tūkstančio žmonių, iš jų apie 800 viliasi gauti paramą. Yra ir gerų naujienų numatytas Vabalninko miesto kultūros namų kapitalinis remontas. Metų pabaigoje šis projektas gali būti pradėtas vykdyti. Planuojama rekonstruoti miesto Žolinės aikštę. Kiekvienam projektui įgyvendinti bus atseikėta maždaug po 700 tūkstančius litų. Įsivaizduokite, kad netikėtai gaunate didelę sumą pinigų. Ką tuomet griebtumėte daryti pirmiausia? Tvarkyčiau kelius, miesto šaligatvius. Kaimuose būtinas gatvių apšvietimas. Savivaldybės lėšomis elektrifikavome du kaimus, dar šešiose gyvenvietėse reikia pertvarkyti jų apšvietimą. Neapšviestose gatvėse dažniau nusikalstama. Ką darote, kad seniūnijoje sumažėtų bedarbystė? Kiek žmonių priimti į viešuosius darbus, lemia lėšos. Ankstesniais metais taip įdarbindavome iki 30 žmonių. Turinčius kvalifikaciją nukreipdavome padirbėti į bendruomenes, jiems patikėjome socialinių būstų remontą. Savivaldybės Taryba priėmė nutarimą, kad gaunantis socialinę pašalpą ją atidirbtų ateitų į talką. Tai nėra būtinybė, tačiau į tai atsiliepia geranoriškai. Savanorius padirbėti nukreipiame į bendruomenes. Pradžia nenuvylė. Šiemet gamta nepašykštėjo sniego ir šalčio. Seniūnijoje yra apie 150 kilometrų vietinių kelių kartu su miesto asfaltuotomis ir neasfaltuotomis gatvėmis bei gyvenviečių keliukais. Savivaldybė yra sudariusi sutartį su kelių tarnyba, kad ji seniūnijoje valytų kelius. Bėdų dėl sniego dar neturėjome. Stengiamės, kad būtų nuvalyti keliai, ir tam skirtas lėšas naudojame ekonomiškai. Ar neatsisakote minties, kad reikia savarankiškos Vabalninko savivaldybės? Dabar imu galvoti visiškai priešingai nei anksčiau juk mažėja žmonių ir, ko gero, rajono susmulkinimas nieko gero neduotų. Tegu verčiau būna stipri seniūnija, kad ji galėtų atlikti daugiau funkcijų. Šiaip daug ką darome savo jėgomis: teikiame pirties paslaugas, sutvarkėme kapinių tvoras. Turime darbininkus, transportą, įrankius. Paskaičiavome, jog per tuos smulkius darbelius 2008-aisiais sutaupėme apie 150 tūkstančius litų. Toks ūkinis darbas leidžia taupyti. Turime savo buhalteriją. Galime ir dirvą suarti ar parvežti malkas, apsiimame nupjauti žolę, nors tokių paslaugų poreikis mažėja. Seniūnijoje vienos pirmųjų rajone ir respublikoje ėmė steigtis bendruomenės. Ar turite įtakos jų veiklai? 1995 metais Vabalninko seniūnijoje inicijavome pirmųjų bendruomenių tarybų rinkimus. Buvo išrinktos aštuonios gyvenviečių tarybos, kurios iki šiol sėkmingai gyvuoja. Neįsivaizduoju, kad seniūnas su bendruomenėmis galėtų nepalaikyti ryšio. Esame sudarę bendruomenių pirmininkų tarybą ir su ja tariamės, kur kelią patvarkyti ar šventę surengti. Pačios bendruomenės rašo projektus. Bendruomenių veikla labiau reikalinga ne seniūnijai, o kaimo žmonėms. Kas pakvies juos į suėjimą, kas padės nelaimėje? O bendruomenių pirmininkai savo entuziazmu ir gera valia palengvina žmonių gyvenimą. Ar pasiteisino seniūnaičių veikla? Mūsų bendruomenių tarybos labai stiprios lyg tų seniūnaičių ir nereikėtų. Bet vykdydami Vyriausybės nutarimą turime išrinkti dešimt seniūnaičių. Šešiuose kaimuose jau išrinkome tų pačių bendruomenių tarybų pirmininkus. Tai, ko gero, ir yra teisingausia. Iš bendruomenės pirmininkų išrinktas seniūnaitis turi tarybą, savo rimtą atramą. Kuo daugiau atsakingų, tuo paprasčiau. Ar sunku būti seniūnu? Ir kokiu, jūsų nuomone, jis turi būti? Visiems geras nebūsi ir nėra ko stengtis. Svarbiausia padėti žmogui, kai jam reikia, būti jam teisingu. Visi žmogaus rūpesčiai turi rūpėti ir seniūnui. Dėkoju už pokalbį. Vabalninkas, Biržų rajonas
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |