Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

„Visada būkite šeima“

Marija Šerienė

Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Kauno katalikiškojoje J. Urbšio mokykloje susirinko fokoliarai ir jų bičiuliai

Kalba Fokoliarų judėjimo atsakingasis atstovas trims Baltijos šalims Niko Tros. Antras iš dešinės – Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis

Renginio programą praturtino judėjimo narių liudijimai

Kovo 14 dieną į Kauno katalikiškąją J. Urbšio mokyklą susirinkę fokoliarai ir jų bičiuliai paminėjo Fokoliarų judėjimo įkūrėjos Kiaros Liubik (Chiara Lubich)  (1920–2008) antrąsias mirties metines.

Minėjime buvo prisiminti svarbiausi Kiaros gyvenimo epizodai nuo 1943 m. gruodžio 7 dienos, kai ji ryžtingai visam gyvenimui ištarė Dievui „taip“, iki 2008 m. kovo 18 dieną vykusių jos laidotuvių. 1973 m. gruodžio 25 dieną Kiara rašė viso pasaulio fokoliarams: „Jei šiandien turėčiau palikti šį pasaulį ir manęs prašytų tarti paskutinį žodį, kuris išreikštų mūsų Idealą, neabejodama, kad būsiu teisingai suprasta, pasakyčiau: būkite šeima.

Kas nors iš jūsų patiria dvasinių ar moralinių išbandymų? Supraskite juos labiau nei motina, apšvieskite žodžiu ar pavyzdžiu. Neleiskite, kad jiems pritrūktų šeimos šilumos, netgi stipriau ja apsupkite.

Kas nors iš jūsų kenčia fiziškai? Tebūna jie labiausiai mylimi jūsų broliai. Kentėkite kartu su jais. Mėginkite iki galo perprasti jų skausmus. Dalykitės su jais savo apaštalavimo vaisiais, kad žinotų, jog jie labiau nei kas kitas prie jų prisidėjo“.  

Nors į minėjimą susirinko žmonės ne tik iš Kauno, bet ir iš Šiaulių, Klaipėdos, Telšių, Varėnos, Marijampolės, Vilniaus ir net iš Rygos, džiugi šeimyninė susitikimo atmosfera rodė, kad fokoliarai sėkmingai vykdo Kiaros prašymą būti šeima. Renginyje dalyvavo Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis (Luigi Bonazzi). Jis papasakojo apie savo pažintį su Kiara 1975-siais, kai dar mokėsi Romos seminarijoje. „Šis įvykis paženklino visą mano gyvenimą“, – sakė jis.  Nuncijus taikliai apibūdino Vienybės charizmos svarbą mūsų laikams. „Svarbius žmones Dievas atsiunčia tinkamu laiku“, – teigė arkivyskupas. Šv. Pranciškaus laikais reikėjo žmogaus, kuris primintų Bažnyčiai neturtingo Jėzaus vertę. Šiandien gyvename globalizacijos epochoje. Be jokios abejonės, Šv. Dvasia aplenkė laiką ir pasiuntė tokių asmenų, kurie iš anksto šį reiškinį nušvietė Dievo šviesa. „Kiara Liubik savo charizma, kurią išreiškia Jėzaus žodžiai „Tegul visi bus viena“, tapo tuo Dievo Žodžiu, padėjusiu pasiruošti globalizacijos laikotarpiui. Globalizacija yra Dievo planas žmogui: kad žmonija taptų viena šeima, pagal Dievo, Trejybėje vieno, paveikslą. Tad Kiara buvo itin svarbi dovana mūsų laikmečio Bažnyčiai ir žmonijai, taigi, ir mums visiems.“

Fokoliarų judėjimo atsakingasis atstovas trims Baltijos šalims Niko Tros (Nico Tros) šiltai prisiminė savo apsilankymą Kiaros namuose 1960 metais, kai jis buvo neseniai susipažinęs su šia nauja charizma. „Kiara man padėjo suprasti, kad lig šiol man buvę atskiri tikrovės fragmentai sudaro vieną visumą, kad visa ko tikslas yra meilė. Kad Bažnyčia egzistuoja tam, kad neštų meilę į pasaulį“.

Italė fokoliarė Jozela (Josella ), jau 14 metų gyvenanti Lietuvoje, papasakojo apie savo susitikimą su Kiara 2000 metais Lenkijoje. Vieno renginio metu ji turėjo progą užduoti klausimą Kiarai, ir tai buvo klausimas apie Kiaros ryšį su Marija, kurią ji neretai vadina Gražiosios meilės Motina. „Buvo įspūdinga patirti Kiaros žvilgsnį, pajusti, kad ji myli mane asmeniškai, nors kartu myli ir visus kitus. Pamenu, kad Kiaros žvilgsnis buvo gilus ir rimtas. Atsakydama į mano klausimą, ji sakė: „Jėzus yra gražioji Meilė, o ja gyvename, kai mylime visus, net priešus, kai viską duodame – ši meilė reikalauja didelio radikalumo“.

Prisiminimus apie Kiarą keitė malonūs muzikiniai intarpai, kuriuos dovanojo vokalinis kvartetas, instrumentinis duetas bei J. Urbšio mokyklos mokytojai.

Renginio programą praturtino įvairių judėjimo narių: jaunimo ir suaugusiųjų, profesionalų ir bedarbių, kunigų ir šeimų liudijimai, atskleidžiantys, kaip pasikeitė jų gyvenimas, susipažinus su Vienybės charizma. Kiekvienas paliudijo įvairiais būdais atpažintą Dievo meilę.

Susitikimas baigėsi šv. Mišiomis, kurias aukojo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Arkivyskupas homilijoje ragino dėkoti Viešpačiui, kad gavome malonę eiti „meilės keliu“: „Jeigu Dievo dovana yra laisvė, tai meilė yra dvigubai didesnė dovana, nes be meilės einant laisvės keliu, labai lengvai galima nukrypti į šonus ir kartais gali būti labai sunku grįžti į Tėvo namus“. Atsisveikindamas arkivyskupas išreiškė savo džiaugsmą ir palinkėjo visai Judėjimo šeimai: „Plėskitės ir aukite“. Šie žodžiai puikiai atspindi kiekvieno dalyvio atnaujintą troškimą savo gyvenimu įkūnyti Kiaros Liubik charizmą: kurti tarpusavio meile paremtus santykius visur, kur esame.

Saulenos Žiugždaitės ir Igno MIKARTO nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“