Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Prisikėlęs Kristus teišlaisvina iš nuodėmės

Šiaulių vyskupo sveikinimas

„Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, Jis prisikėlė!“ (Lk 24, 5b–6a).

Brangūs broliai ir seserys, tai stulbinanti tiesa, kuri mus išlaisvina iš netikrumo ir abejonių. Moterys, atėjusios prie kapo, neranda Jėzaus, kuris buvo ten palaidotas. Jos išsigando, bet du vyrai spindinčiais drabužiais joms sako: „Nėra jo čia, jis prisikėlė“ (Lk 24, 6a).

Koks didis džiaugsmas – Jėzus prisikėlė. Jis nugalėjo mirtį ir mūsų baimę pavertė ramybe, o abejonėse ir netikrume skendintiems žmonėms pasakė: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 31b–32).

Jėzus nori, kad mes gyventume laisvėje kaip Dievo vaikai. Tiesa, jau dvidešimt metų Lietuva kvėpuoja laisvės oru ir šiais metais ypač dėkojame už laisvės dovaną, tačiau tame ore yra gausu nuodėmės bacilų, kurios užnuodija tikrąją laisvę ir ne kartą mus paverčia nuodėmės vergais.

Prisikėlęs Kristus trokšta, kad žmonėms vadovautų ne pasaulio, bet Šventoji Dvasia. Jis sako, jog „Šv. Dvasia ateis ir parodys pasauliui, kaip jis klysta dėl nuodėmės, dėl teisybės, dėl teismo. Dėl nuodėmės – kad netiki manimi“ (Jn 16, 8–9).

Atrodo taip akivaizdu: Kristus gyveno, dirbo, bendravo su žmonėmis, įsteigė Bažnyčią, siuntė apaštalus į visą pasaulį skelbti Evangelijos ir už šiuos nuostabius meilės darbus buvo nukryžiuotas ir palaidotas. Ir štai atėjusios moterys jo neranda kape – Jis prisikėlė.

Jėzus atėjo pasakyti pasauliui tiesą ir apie save: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jn 14, 6). Labai aiškiai pasako, jog netikėdami Jėzumi, o ypač Jo prisikėlimu iš numirusių, mes darome klaidą, kurią jis įvardina kaip nuodėmę, kad netikime juo. Tačiau patikėti galime tik tada, jei mylime tą, kuris atiduoda gyvybę už mus visus.

„Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“ (Jn 14, 23). Dievas ateina pas mane. Mano širdis tampa Šventosios Dvasios buveine. O stebukle!

Viešpats kalbėdamas mums tiesos ir meilės žodžius veda mus teisingiausiu keliu. Psalmininkas sako: „Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi“(Ps 23, 4).                 

Nežinau, kodėl tiek daug žmonių apkursta šiam meilės ir tiesos balsui.

Kinų patarlė sako: „Jei širdyje bus tiesa, tai bus grožis charakteryje. Jei bus grožis charakteryje, tai bus gyvenimas namuose. Jei bus gyvenimas namuose, tai bus tvarka tautoje. Jei bus tvarka tautoje, tai bus taika pasaulyje“.

Brangieji, prisikėlęs Kristus mums visiems primena, kad „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3,16). Dievas ieško kiekvieno iš mūsų. Jis eis į tolimiausius kampelius, kad tik surastų mus ir išgelbėtų. Jis nenurims, kol kiekvieno iš mūsų neatves į Tėvo namus.

Patikėkime jo meile, nes „abejoti tikėjimo svarba yra tas pats, kas abejoti reikalingumu šaknų, kurios lyg be reikalo žemę užima; jų nematyti ir jos neneša vaisių“, – sako šv. Augustinas.

Mieli broliai kunigai, vienuoliai ir vienuolės, brangūs tikintieji, prisikėlęs Kristus teišlaisvina mus visus iš nuodėmės, nusiminimo ir abejonių. Drąsiai eikime laisvės keliu, branginkime šeimos židinį, mylėkime kiekvieną žmogų, palydėkime vieni kitus gerumo žodžiais, o prisikėlusio Kristaus palaima telydi Lietuvos kilnų, dorą ir garbingą gyvenimą.

Nuoširdžiai jus visus mylintis

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis

© 2010 „XXI amžius“