Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Slaptieji takai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Meilės civilizacijos kūrimo bruožai

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas priima atnašas iš skautų organizacijos narių

Portugalijos sostinėje Lisabonoje vykusių šv. Mišių vaizdas

Gausūs Rusijos maldininkai buvo iškėlę savo nacionalines vėliavas

Šventąjį Tėvą visur gausiai pasitiko ir sveikino Portugalijos jaunimas

Šventojo Tėvo vizito į Portugaliją akimirkos

Karitatyvinės tarnystės pripažinimas

Pastaruoju metu popiežius Benediktas XVI neretai kalba apie socialinės rūpybos reikalus, nes ši Bažnyčios veiklos sritis dabar yra labai aktuali. Lankydamasis Portugalijoje, kurios finansinė padėtis dažnai lyginama su bankrutuojančios Graikijos, gegužės 13 dieną Fatimos Švč. Trejybės bažnyčioje popiežius susitiko su karitatyvinių struktūrų nariais ir socialinės pastoracijos atstovais. Susirinkusiųjų vardu Šventąjį Tėvą pasveikino Portugalijos vyskupų konferencijos Socialinės pastoracijos komisijos pirmininkas vyskupas Kalosas Azevedas. Jis priminė, kad  Portugalijos Bažnyčia turi gerai išplėtotą karitatyvinės tarnystės tinklą: veikia 34 katalikiškos ligoninės, 155 poliklinikos ir ambulatorijos, beveik 800 senelių ir neįgaliųjų globos namų, 660 našlaičių prieglaudos įstaigų ir daugiau kaip 450 specialaus auklėjimo ir švietimo padalinių. Bažnyčia taip pat išlaiko 55 šeimos konsultacijos ir gyvybės gynimo centrų.

Popiežius Benediktas XVI teigė, kad katalikiška karitatyvinė veikla patvirtina iškalbingą Bažnyčios užuojautą ir rūpinimąsi vargšais ir silpnaisiais, neįgaliaisiais ir kaliniais, vienišais ir apleistais asmenimis, vaikais ir seneliais, migrantais ir bedarbiais bei visais tais, kurie reikalauja ypatingo orumo ir laisvės užtikrinimo. Nors Bažnyčia neturi ir nesiekia valstybinės valdžios, tačiau yra pasirengusi savo įnašu prisidėti prie konkrečių socialinių problemų praktinio sprendimo bendrojo gėrio labui.

Dvasinio gyvenimo ir socialinio veikimo sintezė

Priminęs evangelinį mokymą, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8), ir Vatikano II Susirinkimo nuostatas, kad Dievo meilės kelias yra atviras visiems, kaip pagrindas žmogiškajai pažangai ir pasaulio perkeitimui, Šventasis Tėvas pabrėžė tų įžvalgų svarbą dabartinės socialinės, ekonominės, kultūrinės ir dvasinės krizės kontekstui. Šiuo Kristaus paskelbtu „naujuoju meilės įstatymu“ pagrįsta visa Bažnyčios socialinė doktrina (įskaitant paties Benedikto XVI neseniai paskelbtą encikliką „Caritas in Veritate“), todėl jos studijos ir praktinis taikymas gali iš esmės prisidėti prie visuomenės humanizavimo. Popiežius ragino Bažnyčios socialinių institucijų darbuotojus tobulinti savo teorines analizes ir susipažinti su konkrečiomis direktyvomis, kad jie turėtų tvirtesnį intelektualinį bei kūrybinės išminties pagrindą meilės civilizacijos kūrimui.

Šventasis Tėvas pabrėžė, kad pasauliečių tikinčiųjų veikimas tiek socialinėje, tiek ir politinėje sferose įtvirtinant teisingumą ir bendrąjį gėrį išlieka labai svarbus. Todėl tokių veikėjų rengimas ir skatinimas yra didelis Bažnyčios socialinės pastoracijos rūpestis. Benediktas XVI pripažino, kad rasti sintezę tarp dvasinio gyvenimo ir socialinio apaštalavimo dabar nėra paprasta. Kyla pavojus įkvepiančios krikščioniškos vilties ir tikėjimo motyvacijos susilpnėjimui, nes socialinėje veikloje neretai vyrauja efektyvumo logikos, kiekybinių rezultatų ir viešojo dėmesio siekio nuostatos. „Vis dėlto minėta sintezė yra absoliučiai būtina, jeigu norite tarnauti Kristui žmonėse, kurie į jus žvelgia, – kalbėjo Popiežius socialiniams darbuotojams. – Šiame pasidalijimų pasaulyje visi mes esame pašaukti turėti gilią ir autentišką širdies, dvasios ir veikimo vienybę“.

Abortai ir homoseksualizmas – grėsmė bendrajam gėriui

Taigi, katalikiška karitatyvinė tarnystė bendrajam gėriui ir visų stokojančiųjų poreikiams turi aiškiai išsiskirti savo tikslais, „žmogiškųjų resursų pasirinkimu, veiklos metodais ir kokybe“, – aiškino Šventasis Tėvas. Jis priminė enciklikos „Caritas in Veritate“ mokymą, kad  vienas iš tokių katalikiško tapatumo bruožų socialiniuose darbuose yra „autonomija ir nepriklausomybė nuo politinio partiškumo ir ideologijų“, nes tikslai yra visuotini: broliškumo, solidarumo ir bendrystės skatinimas. Šiuo atžvilgiu karitatyvinį veikimą galima prilyginti žmogaus teisių palaikymui ir gynimui pačia bendriausia ir visuotine prasme. Popiežius Benediktas XVI išreiškė savo gilų vertinimą ir pritarimą „visoms toms socialinėms ir pastoracinėms iniciatyvoms, skirtoms kovai su ekonominiais, kultūriniais ir teisiniais mechanizmais, vedančiais prie abortų“.

Kalbėdamas apie negimusių kūdikių žudymą Šventasis Tėvas pabrėžė būtinumą siekti „abortų tragedijos sužalotų asmenų sutaikymo ir gydymo“. Iniciatyvos, nukreiptos gyvybės gynimui nuo prasidėjimo, remiasi tradicinės šeimos palaikymu, kuri grindžiama vyro ir moters neišardoma  santuoka. Deja, dabar Portugaliją valdančios socialistų vyriausybės pastangomis 2007 metais šalyje buvo legalizuoti abortai (nors jie lieka labai nepopuliarūs ir sunku rasti gydytojus, kurie apsiimtų žudyti motinų įsčiose pradėtus vaikus). Gegužės 17 dieną šalies prezidentas pasirašė ir anksčiau parlamento priimtą homoseksualų „santuokos“ įstatymą. Portugalija tapo šeštąja Europos valstybe, įteisinusia šią partnerystę.

Popiežius Benediktas XVI perspėjo, kad abortų ir homoseksualizmo ryšių, prilyginant juos santuokai, įteisinimas „šiandien yra viena klastingiausių ir pavojingiausių grėsmių bendrajam gėriui“. Todėl šių blogio reiškinių atmetimo iniciatyvos šalia kitų socialinės pastoracijos darbų yra esminiai elementai kuriant meilės civilizaciją. Šie darbai artimai susieti su Fatimoje apsireiškusios Švč. Mergelės  Marijos paraginimais atgailai, maldai ir atleidimui – svarbiomis priemonėmis, skirtomis širdžių atsivertimui. „Tokiu būdu jūs kuriate meilės civilizaciją, kurios sėklas Dievas įterpė į kiekvieno vyro ir moters širdį“, – baigdamas kalbą akcentavo Šventasis Tėvas.

© 2010 „XXI amžius“