Užkrečiantys pavyzdžiai
Svajonė išleisti knygą išsipildė
Vytautas Bagdonas
|
Vilniaus universiteto profesorius,
socialinių mokslų daktaras,
bibliografas ir pedagogas Osvaldas
Janonis Surdegio krašto istorija
pradėjo domėtis dar vaikystėje.
Autoriaus nuotrauka
|
Tiktai šį pavasarį išsipildė Vilniaus universiteto
profesoriaus, socialinių mokslų daktaro, bibliografo ir pedagogo
Osvaldo Janonio svajonė, kurią jis puoselėjo beveik keturias dešimtis
metų. Prof. O. Janonio knygos apie garsią istorinę praeitį turintį
Surdegį kantriai laukė ir surdegiečiai, gerai žinoję, kaip kruopščiai
medžiagą būsimam leidiniui renka jų kraštietis mokslininkas. Jos
labai laukė ir Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo
Didžiulių viešojoje bibliotekoje ir ypač bibliotekos Kraštotyros
ir leidybos skyriuje, kurio darbuotojos ruošė projektus knygos leidybos
finansavimui, nuoširdžiai bendravo su mokslininku, ne kartą aptarinėjo
knygos rengimo spaudai reikalus...
Ir štai pirmieji 50 egzempliorių (iš bendro 500
egzempliorių tiražo) atkeliavo iš UAB Utenos spaustuvės į bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyrių. Šio skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė,
vyr. bibliotekininkė, projekto Knygos Surdegis 15101940 metais.
Laikai ir žmonės koordinatorė Skaivė Meškauskienė ir vyr. bibliotekininkė
Ligita Matulienė ir pačios grožisi, ir lankytojams parodo gausiai
iliustruotą prof. O. Janonio knygą.
Išleisti knygą Surdegis 15101940 metais prof.
O. Janonis kartu su L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojomis
planavo jau anksčiau, tačiau sumanymui trūko lėšų. Anykščių rajono
savivaldybė buvo pažadėjusi skirti knygos leidybai lėšų, tačiau
prasidėjęs sunkmetis viską pakoregavo ir varganam biudžete pinigų
nebepakako. Todėl pradėta ieškoti privačių rėmėjų. Šiais metais
bibliotekininkių projektui pinigų skyrė ir Anykščių rajono savivaldybė.
Taigi, bendromis pastangomis O. Janonio beveik 300 puslapių knyga
pagaliau surado taką pas skaitytojus.
Šis leidinys tikrai vertas dėmesio, ir tie, kurie
turės progą knygą paskaityti, suras daug įdomių, vertingų ir netgi
labai unikalių faktų. Knygos autorius jau pačioje pratarmėje suintriguoja
skaitytojus: Nerasime Lietuvoje kitos tokios vietovės, kurios vardas
būtų susijęs su tokiais garsiais įvairių laikų politikos veikėjais,
kaip Didieji Lietuvos kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai Žygimantas
Augustas bei Augustas II, pirmasis Rusijos imperatorius Petras I,
Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas-Korikas, Šiaurės
Vakarų krašto viršininkas, inžinierius-generolas Konstantinas Kaufmanas
ar dailininkais Bizantinės tapybos profesoriumi Vasiljevu, piešėju
Aleksandru Adamovu, graveriais Eduardu Dammulleriu, Laurentijumi
Seriakovu, dailininke ekspresioniste Mariana Veriovkina. O kokia
Lietuvos vietovė amžiams įrašyta į stačiatikių kalendorių? Kaip
suprantate, čia turimas omenyje Anykščių rajono Surdegio miestelis.
Jo vardą pasaulyje išgarsino Surdegio Dievo Motinos ikona. Jos pasirodymas
tapo dingstimi 1627 metais įsteigti stačiatikių vyrų Šv. Dvasios
vienuolyną, kuris veikė iki 1915 metų.
1867 metais Surdegyje gimė kunigas, švietėjas
Vincentas Tamošiūnas, 1928 metais tautodailininkas, medžio drožėjas
Vitalis Kirsnys, 1930 metais kunigas Jonas Labakojis, 1931 metais
aktorius Algimantas Masiulis...
Pats kilęs iš Svėdasų seniūnijos Netikiškių kaimo,
mokęsis Vertimų, Andrioniškio, Surdegio, Troškūnų mokyklose, gyvenęs
įvairiose Anykščių rajono vietovėse, tarp jų ir Surdegyje, Osvaldas
dar vaikystėje pradėjo domėtis Surdegio krašto istorija. Pažinti
šį kraštą Osvaldui padėjo mama Verutė Genčiauskienė, dirbusi bibliotekoje
ir rinkusi kraštotyrinę medžiagą, rašiusi bibliotekos ir miestelio
istoriją. Pasisėmęs iš motinos darbo praktinės patirties, sūnus
taip pat pasirinko bibliotekininko kelią, tapo žymiu bibliografu,
pedagogu, kurio mokslinė, ekspertinė ir visuomeninė organizacinė
veikla šalyje yra plačiai žinoma.
Kaip mokslininkas jis lankėsi įvairių šalių archyvuose.
Su džiugesiu akyse ir širdyje jis vartydavo dokumentus, periodinius
leidinius, kuriuose mirgėjo ir Surdegio pavadinimas. Tokių paieškų
metu pavyko surasti labai retų, tiesiog unikalių nuotraukų, paveikslų,
dokumentų, bylojančių apie Surdegio istoriją. Profesorius O. Janonis
1997 ir 2003 metais išleido dvi knygelės Iš Surdegio praeities
laidas. O šioje solidžioje knygoje pirmą kartą sistemingai nušviesta
miestelio istorija, pateikta daug archyvinės medžiagos, iliustracijų.
Knygą sudaro skyriai Surdegio vardo kilmė ir
miestelio administracinė priklausomybė, Surdegio dvaras, Gyventojai,
Socialinė pagalba, Koplyčių cerkvių statyba, Stačiatikių vienuolyno
istorijos bruožai. Labai daug ir įdomių dalykų galima perskaityti
skyriuose, pasakojančiuose apie Surdegio Šv. Dvasios vienuolyną,
kuris priklausė Kijevo metropolitui, Minsko, Polocko, vėliau Lietuvos
ir Vilniaus vyskupystei. Beje, iš visos Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos
ir kitų vietovių į Surdegį buvo atsiunčiami atgailai prasikaltę
vienuoliai. Remdamasis archyviniais dokumentais, publikacijomis
to meto spaudoje, autorius knygoje išsamiai aprašo žymesnius vienuolyno
vadovus, vienuolyno valdas, puoselėtas tradicijas, vienuolių veiklą
Surdegyje, religines šventes, į kurias suplaukdavo daugybė stačiatikių
net iš toliausių carinės Rusijos vietovių. Nenutylėti ir faktai
apie vienuolių moralinį nuopuolį, surdegiečių katalikų pasipiktinimą
tokiu elgesiu... Daug vietos skiriama stebuklingosios Surdegio Dievo
Motinos ikonos ir jos likimo aprašymui. Verti dėmesio ir pasakojimai
apie surdegiečius Romos katalikus, stačiatikių ir katalikų kapines,
pieno perdirbimo dirbtuvę, jaunimo pasilinksminimus ir vakarus,
švietimo įstaigų veiklą, pavasarininkų, jaunųjų ūkininkų ratelio,
šaulių bei kitų tarpukario visuomeninių organizacijų veiklą. Knygos
tekstuose minima labai daug pavardžių, kurios surašytos vardų rodyklėje.
Į vardų rodyklę taip pat įtraukti knygos tekste minimi kolektyvų
pavadinimai ir vietovardžiai. Prieduose pateikiamas daugiau negu
trijų šimtų pavadinimų bibliografinis sąrašas ir Surdegio Dievo
Motinos ikoną garbinanti malda rusų kalba akatistas.
Knyga Surdegis 15101940 metais turėtų sudominti
ne tik surdegiečius ir aplinkinių vietovių gyventojus, bet ir istorikus,
kultūros ir švietimo specialistus, Romos katalikus ir stačiatikybe
Lietuvoje besidominčius asmenis, kraštotyros entuziastus.
Beje, profesorius ateityje skaitytojus galėtų
pradžiuginti ir antrąja šios knygos dalimi. Mat kol spaudai buvo
ruošiama knyga, archyvuose ir periodikoje atsirado naujų duomenų,
dokumentų iš Surdegio krašto praeities. Be to, išleistoje knygoje
apžvelgiamas laikotarpis iki 1940-ųjų metų. O nuo to laiko surdegiečių
pragyventų beveik septynių dešimčių metų laikotarpis jau irgi tapo
istorija.
Anykščių rajonas
© 2010 XXI amžius
|