Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    ir visuomenė
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Slaptieji takai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Violetinių permainų viltys

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Valdančiojoje koalicijoje nemažai nesutarimų. Lietuvos ir užsienio ekonomikos ekspertai kalba, kad dar reikės didinti mokesčius, bet mūsų šalies piliečius jau ir dabar slegia didžiulė mokesčių našta. Kai kurie valdžios atstovai džiaugiasi tokiomis ekspertų išvadomis ir jau kuria mokesčių didinimo planus. Nuosaikesni politikai ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad jau atėjo laikas mažinti PVM mokesčius ir grąžinti PVM lengvatas kai kurioms prekėms ir paslaugoms. Kai kurie TS-LKD frakcijai priklausantys politikai pradėjo postringauti, kad mokesčių mažinti jokiu būdu negalima – tarsi ekonomiką norėtų žlugdyti iki 2000-ųjų metų lygio. Vadinasi, pažadas apie laikiną mokesčių padidinimą tik dvejiems metams buvo melas. Be to, planuojamas būsimas dar vienas jų kėlimas yra grubus premjero įpiršto vadinamojo Nacionalinio susitarimo nuostatų pažeidimas. Už mokesčių mažinimą pasisako ir kai kurie žymūs ekonomistai. Profesorius Romas Lazutka teigia, kad drastiškas „diržų veržimas“ nebepadės, o tik pablogins padėtį.

Lietuvoje regimi ir akivaizdūs konstitucinės krizės požymiai. Jau keturis mėnesius nepaskiriamas generalinis prokuroras, dirba tik laikinai einantis generalinio prokuroro pareigas. Teigta, kad yra du kandidatai į generalinio prokuroro postą – Palangos prokuratūros vadovė Nijolė Požarskienė ir 1997–2000 metais Lietuvos prokuratūros sistemai vadovavęs Kazys Pėdnyčia, tačiau pirmadienį paskelbta, kad kandidatu į generalinio prokuroro pareigas siūlomas Akmenės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras Darius Valys. Svarbiausia, kad į šį svarbų postą neateitų žmogus iš korupcijos voratinklio apraizgytos Generalinės prokuratūros. Kai kurie iniciatyvūs piliečiai generalinio prokuroro poste norėtų matyti  principingą teisėją Neringą Venckienę. Būtent naujas generalinis prokuroras galėtų pajudinti kai kurių rezonansinių bylų tyrimą – kad ir lėtai vykstantį tyrimą dėl G. Kėvišo veiklos. Seimo narė Aurelija Stancikienė gegužės 12 dieną išsiuntė Kultūros ministerijos vadovybei skirtą kreipimąsi: „Neseniai atliktas Valstybės kontrolės auditas nustatė ypač grubių pažeidimų Gintauto Kėvišo vadovaujamame Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės kontrolė mini pažeidimus, susijusius su milijoninėmis sumomis. Sudarydamas sutartį teatras padarė esminius sutarties sąlygų pakeitimus ir vieną scenos įrangą pakeitė kita, už kurią sumokėjo daugiau nei 2 milijonus litų. Teatras, nesilaikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo, papildomai nupirko darbų ir įrangos už 13 milijonų litų. Teatras iš valstybės biudžeto lėšų papildomai pagal sutartis už 7,6 milijono litų pirko preliminarioje sutartyje nenumatytų darbų ir įrangos“. Kreipimesi konstatuojama: „Nepaisant to, kad išvadas apie  minėtus stambius nusižengimus Valstybės kontrolė perdavė Generalinei prokuratūrai, prašau jūsų, kaip Kultūros ministerijos, esančios šio teatro steigėjos, vadovų, nedelsiant įvertinti Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo veiksmus. Manau, kad būtų nemoralu ir pilietiškai neatsakinga, jei G. Kėvišas po tokių atskleistų nusižengimų liktų neįvertintas ir toliau vadovautų teatrui neva laukiant, kada baigsis Generalinėje prokuratūroje iškelta byla“. Klaipėdos politikas, kultūros paveldo specialistas Naglis Puteikis mano: „Korupcija ir aplaidumas pasireiškia net tokioje specifinėje srityje, kaip „juodųjų archeologų“ bylos. Ir iš viso Lietuvos teisėsaugos sistemoje daug chaoso. Todėl tiek politikai, tiek kiti piliečiai privalo kištis į teisėsaugos darbą, nes kitaip Lietuvos valstybė neturės vieno iš jos privalomų požymių – valstybės ir piliečių interesus ginančios teisėsaugos“.

Rezonansinė pedofilijos byla ir visa Kedžių giminės drama dar kartą parodė, kokia prieštaringa padėtis susiklostė šalies teisėsaugoje. Seimo narys, TS-LKD pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas teigia, kad būtent EBSW, „Draugystės“ aferos ir kitos didžiosios aferos bei neištirti rezonansiniai nužudymai privedė iki kritinės padėties, kai teisėsauga nebepasitikima. „Tam, kad padėtis pradėtų keistis iš esmės, reikia ryžtingų veiksmų – sąžiningų ir atsakingų Generalinės prokuratūros vadovų paskyrimo ir esminės teismų reformos“, – teigia P. Saudargas. Pedofilijos byloje užfiksuota daugybė aplaidumo ir įstatymų pažeidimų faktų. Ir vėl, kaip ir V. Pociūno byloje, siekiama marinti D. Kedžio nužudymo tyrimą, vis kartojant absurdiškus teiginius apie tai, kad kovotojas su pedofilija neva girtavo ir užspringo. D. Kedžio sesuo N. Venckienė, buvusi brolio atpažinime morge, teigia, kad jo visas veidas buvo kruvinas, ant jo kūno buvo regimos ir kitos smurto žymės. O 2009 metų spalį D. Kedžio dukrelė savaitę buvo neteisėtai laikoma psichiatrijos ligoninėje. Ir joks ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo taip ir nepradėtas. Tad nieko stebėtino, kad nuo gegužės 14 dienos Garliavoje prasidėjo pilietinio nepaklusnumo akcija. Vykdyti Kėdainių teismo sprendimą būtų reiškę faktiškai atiduoti mergaitę į pedofilų klano rankas, nes daugelis duomenų rodo, kad L. Stankūnaitė buvo tik įrankis šio klano rankose. Ir kokie gali būti pasitarimai, kaip vykdyti teismo sprendimą? Geriau  valstybės pareigūnai surengtų pasitarimus, kuriuose būtų sprendžiama, kaip pažaboti korumpuotus teisėjus. Kol kas regime apgailėtiną spektaklį – D. Kedžio dukrelę ginantys piliečiai kritikuojami ir iš jų tyčiojamasi. O kas tie kritikai? Buvęs įtakingas teisėjas, komunistinės nomenklatūros veikėjo sūnus, kompetencija nepasižymintis ministras, svaičiojantis net apie privačius kalėjimus, ryšiais su „valstybininkų“ klano nariais pagarsėjęs teisės dėstytojas. Jų kalbos tuščios ir teorinės, nes Lietuvos teisėsaugos sistemoje trūksta teisingumo. Kokį teisingumą gali vykdyti korumpuoti, su KGB susiję stepučinsko ar betingio tipo prokurorai? Tad Lietuvoje vis aktyvėjantis pilietinis sąjūdis, paskutiniu metu jau įvardijamas „violetinės revoliucijos“ vardu, įgauna pagreitį. Pilietinio sąjūdžio lyderiu tampa aktyvus kunigas Jonas Varkala.

Vis ryžtingiau pasisakoma prieš suklestėjusią neteisingumo sistemą. Juk per paskutinius keliolika metų neišaiškinti didieji ekonominiai nusikaltimai, neištirta ir daugelis rezonansinių nužudymų – G. Sereikos, V. Kazlauskaitės, S. Piskunovo, J. Paliako, K. Žičkaus nužudymai, visa V. Pociūno persekiojimo, tremties ir nužudymo istorija. Visuomenės kantrybės taurę perpildė pedofilų klano siautėjimas – arši Kedžių ir Venckų šmeižto kampanija, D. Kedžio nužudymas ir galiausiai – barbariški bandymai pagrobti D. Kedžio dukrelę. Kovo 11-osios akto signataras Algirdas Patackas teigia: „Ypač apmaudu, kai imamasi smurto prieš vaikus. Tačiau visais laikais, kai paliečiami vaikai, tai sukelia didelę reakciją. Štai sovietmečiu buvo priimtas sovietinės vadovybės sprendimas, kad būtų trukdoma vaikams lankytis bažnyčiose. Ir kunigai pakilo į kovą už tikinčiųjų laisves. Juozas Zdebskis, Alfonsas Svarinskas ir kiti kunigai kovojo, buvo persekiojami ir pateko į lagerius. O štai dabar pedofilų veikla sukėlė ištisą pasipiktinimo audrą“. Pedofilų tinklo veikla jau seniai būtų atskleista, jei ne tam trukdantys korumpuoti pareigūnai. Tokie veikėjai trukdo tiek sąžiningiems pareigūnams, tiek žmonių teises ginantiems pilietinių judėjimų aktyvistams. Korumpuoti teisėjai ir prokurorai yra susibūrę į organizuotas gaujas, jie reketuoja žmones, dangsto kontrabandininkų grupuotes ir pedofilų klanus, falsifikuoja bylas, yra susiję su nužudymų organizavimu. O su sąžiningais pareigūnais susidorojama – tai liudija ir keli chrestomatiniai pavyzdžiai: Panevėžio pareigūnų atvejis, kai su mafija atkakliai kovoję pareigūnai V. Kazlauskaitė ir S. Piskunovas buvo nužudyti, o jų bendražygiai komisarai V. Pečininas ir R. Rūtė atleisti iš pareigų, ryžtingų ir patriotiškų VSD pareigūnų atleidimai ir teisėjos N. Venckienės persekiojimas. Skandalingi ir faktai, kai jau atskleidžiamų nusikaltimų tyrimus blokuoja korumpuoti aukšto rango pareigūnai –2005 metais J. Milevskio vadovaujami pareigūnai ištyrė įtakingo Klaipėdos oligarcho veiklą. Nustatyta, kad jis prisidėjo prie pasikėsinimo į verslininką organizavimo. Verslininkas buvo sunkiai sužeistas, vos liko gyvas, po to dar ilgai gydėsi. Tačiau korumpuoti pareigūnai įsikišo į bylos tyrimą ir panaikino įtarimus garsiam oligarchui. Tokie reiškiniai ir sudaro prielaidas kriminalizacijos plitimui valstybėje. Šiandieninės tendencijos – kleptokratija ir kriminalinė „blatnųjų“ kultūra vis labiau įsigali ir kai kuriose ministerijose (ypač Aplinkos, Švietimo ir kitose).

Kaip XIX amžiaus pabaigoje Dreifuso byla išjudino Prancūziją, taip su pedofilijos byla susiję dramatiški įvykiai išjudino Lietuvą. Yra daug panašumų ir tarp XIX amžiaus pabaigos Prancūzijoje ir šiomis dienomis mūsų krašte vykstančių visuomeninių politinių procesų – tada Prancūzijos korumpuoti politikai nuožmiai puolė Dreifusą gynusius pažangius politikus ir visuomenės veikėjus. Taip šiuo metu vyksta ir Lietuvoje – abejotinos reputacijos politikai puola Kedžių ir Venckų šeimas bei D. Kedžio dukrelės interesus ginančius politikus ir pilietinių judėjimų atstovus. Atsiranda takoskyra – Lietuva iki gegužės 14 dienos ir Lietuva po gegužės 14-osios. Tą lemtingą dieną piliečiai sutrukdė antstoliui įvykdyti pedofilų klanui parankų teismo sprendimą – paimti D. Kedžio dukrelę iš ją globojančios tetos N. Venckienės šeimos. Ši pergalė ir gegužės 20 dienos Panevėžio apygardos teismo nutartis, pristabdžiusi Kėdainių teismo sprendimo vykdymą, parodė ryžtingų piliečių jėgą. Tam, kad Lietuvoje būtų pasiektas proveržis link teisinės valstybės atkūrimo, reikalingos ir konkrečios priemonės – Prisiekusiųjų institucijos įvedimas teismuose, Ypatingojo prokuroro institucijos įvedimas ir atsakingų bei sąžiningų pareigūnų paskyrimas į įvairių teisėsaugos institucijų vadovų postus. Jau tvirtinamos įstatymų pataisos, pagal kurias dešimt kartų didinamos baudos už stambesnius nusikaltimus. Reikėtų dešimt kartų didinti ir įkalinimo bausmes, nes dabartinės bausmės, kai už prekybą narkotikais ar valstybinio turto grobstymą skiriama dvejų–ketverių metų įkalinimo bausmė, yra tarsi pasityčiojimas. Tik griežtos priemonės padėjo pažaboti korupciją ir organizuoto nusikalstamumo tinklus. Tai rodo tiek tolimų šalių (Singapūro, Pietų Korėjos), tiek kaimyninės Lenkijos pavyzdžiai. Dabartinė situacija mūsų krašte primena iškreiptų veidrodžių karalystę – kai kurie įtakingi valdžios pareigūnai teigia, kad politikai neturi teisės kištis į teisėsaugos darbą, o įtakingus postus užimantys korumpuoti teisėsaugos pareigūnai toliau trukdo sąžiningų pareigūnų darbui, pasitelkę abejotinos reputacijos ekspertus net klastoja ekspertizių išvadas ir piktina visuomenę. Bet plintantys permainų simboliai – violetinės vėliavėlės su Drąsiaus Kedžio nuotraukomis, lipdukai bei violetinės juostelės rodo pilietinio aktyvumo bangą. Violetinių permainų viltys nėra tuščios – piliečiai jau pasiekė pirmąją pergalę – Drąsiaus Kedžio dukrelė apsaugota nuo pedofilų pinklių. Per du dešimtmečius Lietuvoje įsigalėję mafijos viršūnės jau nebegali valdyti, o apačios nebenori gyventi po senovei. Tad esminės permainos mūsų krašte jau bręsta ir vargu ar kas nors gali joms sutrukdyti.

© 2010 „XXI amžius“