Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Ekumeninis bendradarbiavimas dėl Europos atsinaujinimo

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas sveikinasi su Volokolamsko metropolitu Ilarijonu

Popiežius dėkoja jo garbei rengto koncerto atlikėjams

Maskvos patriarcho dovana Popiežiui

Dar vienu ženklu, patvirtinančiu Romos Katalikų Bažnyčios ir Rusijos Stačiatikių bažnyčios santykių gerėjimą, buvo popiežiaus Benedikto XVI ir Maskvos patriarcho Kirilo I vienu metu padaryti pareiškimai, kviečiantys išsaugoti Europos krikščioniškąsias šaknis per kultūrą. Šie pareiškimai buvo paskelbti gegužės 20 dieną per Vatikane vykusį rusų klasikinės muzikos koncertą, kurį patriarchas Kirilas I surengė popiežiaus Benedikto XVI pontifikato 5-ųjų metinių minėjimui. Žymių XIX ir XX amžiaus kompozitorių kūrinius atliko Rusijos nacionalinis orkestras, Maskvos sinodo choras ir Sankt Peterburgo pučiamųjų instrumentų kapela.

Užbaigiant koncertinę programą buvo atlikta simfonija, kurią sukūrė Maskvos patriarchato delegacijos vadovas Volokolamsko metropolitas Ilarijonas, kuris ir pats grojo šiame koncerte. Metropolitas Ilarijonas, savo sielovadinę veiklą pradėjęs Lietuvoje (Vilniuje ir Kaune), o dabar vadovauja Maskvos patriarchato išorinių bažnytinių santykių (ekumeninių reikalų) departamentui. Jis perskaitė patriarcho Kirilo I sveikinimo laišką Šventajam Tėvui ir jį papildė savo mintimis. Laiške „broliui Kristuje“ priminęs, kad „muzika yra ypatinga kalba, kuri suteikia galimybę kreiptis į mūsų širdis“, Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas apgailestavo, kad sovietinio komunizmo dešimtmečiais dėl primesto valstybinio ateizmo ir Bažnyčios persekiojimų dvasinė muzika daugeliui nebuvo prieinama.

Metropolitas Ilarijonas savo ruožtu pabrėžė, kad Rusijos Stačiatikių Bažnyčia visiškai remia popiežiaus Benedikto XVI pastangas skatinti Europos naująją evangelizaciją. „Tačiau mes esame įsitikinę, kad jokia Bažnyčia, netgi tokia gausi ir stipri kaip Katalikų Bažnyčia, nepajėgs to padaryti viena: mes turime darbuotis kartu. Misijų veiklos erdvė yra bendra – tai dabartinė nukrikščionėjusi Europa, kuri jau baigia prarasti savo religines, moralines ir kultūrines šaknis“, – kalbėjo Maskvos patriarchato atstovas. Jis nurodė, kad dabartinės sekuliarizacijos, vartotojiškos ideologijos ir moralinio reliatyvizmo akivaizdoje katalikai ir stačiatikiai turi veikti kartu, pristatant amžininkams „mūsų krikščionišką humanizmą, dorovines šeimos, santuokinės ištikimybės vertybes, vertybę pačios gyvybės, kuri turi būti ginama nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos“. Tik taip vieningai veikiant galima padėti europiečiams iš naujo atrasti dvasinę ir moralinę gyvenimo prasmę ir išeiti iš sunkios tapatumo krizės.

Krikščioniškos šaknys tebėra vaisingos

Dėkodamas patriarchui Kirilui I už tokią nepaprastą dovaną ir perduodamas jam bei visiems susirinkusiems į Pauliaus III didžiąją audiencijų salę sveikinimus, popiežius Benediktas XVI koncerto pabaigoje kalbėjo apie Europos kontinento dvasinio atsinaujinimo svarbą. „Dabartinė kultūra, ypač Europos kultūra, rizikuoja atsidurti užmarštyje ir taip prarasti tą nuostabų paveldą, kurį skatino ir įkvėpė krikščioniškasis tikėjimas ir kuris sudaro esminę Europos ir ne tik Europos kultūros atramą“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Jis priminė, ir tai yra labai svarbu suprasti, kad Europos krikščioniškosios šaknys yra ne tik religinis gyvenimas ir daugelio kartų tikinčiųjų liudijimas, bet pirmiausia brangus ir nepakeičiamas kultūros ir meno paveldas. Visu tuo dabar gyvena ir didžiuojasi žemyno tautos, kurios per krikščioniškojo tikėjimo saviraiškas, bendraudamos su nacionalinėmis kultūromis ir folkloru atskleidė tikrai nepakartojamą žmonijos kūrybiškumą. Popiežius Benediktas XVI pažymėjo, kad nepaisant pesimizmo dėl vadinamosios „postkrikščioniškosios epochos“, reikia pripažinti, kad Europos krikščioniškosios šaknys „tebėra gyvos ir vaisingos tiek Rytuose, tiek ir Vakaruose ir jos gali ir netgi turi įkvėpti naująjį humanizmą“. Šiuo pagrindu reikia skatinti naują autentišką žmonijos pažangą, kuri įgalintų veiksmingai atsiliepti į daugelį lemtingų iššūkių, kurių akivaizdoje dabar atsidūrusios krikščionių bendruomenės ir visa sekuliarizuota visuomenė.

Priminęs savo pirmtako Dievo tarno Jono Pauliaus II darnios Europos, kvėpuojančios Rytų ir Vakarų „plaučiais“ viziją, Šventasis Tėvas linkėjo, kad žemynas vėl kvėpuotų abiem savo plaučiais ir kad atnaujinta žemyno „siela“ suteiktų viltį ir pasitikėjimą visoms tautoms. Be abejonės, tam pirmiausia reikia kuo gausesnio ir drąsesnio tikinčiųjų krikščionių liudijimo, „kad mes kartu galėtume žvelgti į mūsų bendrą ateitį, į tą ateitį, kurioje būtų pripažinta kiekvieno žmogaus laisvė ir orumas“. To negalima padaryti be žmogaus atvirumo Antgamčiai vertinimo, kadangi veikiant be Dievo ir ne pagal Jo planą, visuomenė būtų tvarkoma tik pagal egoistinius interesus, kuriuose nėra pagarbos žmogiškajam orumui. Baigdamas pasisakymą popiežius Benediktas XVI linkėjo, kad džiaugsmas dėl Kristaus prisikėlimo drąsintų ir palaikytų krikščionišką liudijimą ir darbavimąsi dėl Europos tautų atsinaujinimo.

© 2010 „XXI amžius“