|
Teologijos fakulteto 20 metų retrospektyva
Prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS
Sunku nematyti šių dienų tautos ir visuomenės krizės, sunku ieškoti tos krizės įveikimo būdų, nesivadovaujant gilumine tiesa apie nepakartojamą kiekvieno žmogaus paskirtį ir atsakomybę prieš savo artimą ir savąjį Kūrėją, nepersmelkiant mus supančios tikrovės teologine-filosofine šviesa. Laisvės skraiste pridengtas nežabotos prigimties siautėjimas, socialinis godumas nepastebint greta esančio žmogaus, pagaliau net tikinčiojo dvasią alinanti žemiškųjų rūpesčių našta sekina ir niveliuoja asmenybes, pasmerkia jas nykiam dvasiniam ir socialiniam skurdui.
Ar yra dėl ko susimąstyti šiandieniniam žmogui? Ar yra jį įkvepianti gyvenimo prasmė? Ar jam šviečia išganymo viltis? Ar dar galima atstatyti žmogiškojo asmens orumą, atrasti žmoniją vienijančią giją ir būti išaukštintam iki Dievo vaikų laisvės? Tai tik patys svarbiausieji klausimai, kurie sprendžiami Kauno Teologijos (KTF) savotiškai išskirtiniame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) fakultete, kuris formuoja Lietuvos katalikų inteligentų pasaulėžiūrinę sąmonę, ugdo plačią vertybių skalę aprėpiantį eruditą.
Kiekvieno universiteto pašaukimas yra jo progresyvus originalumas, kuris tarnauja humanistinėms vertybėms. Einant tuo keliu, universitetas atidaro duris ir teologiniam mąstymui. Šis rimtas žingsnis atveda į mokslinį dviejų vertybių dialogą, kuris vyksta tarp Dievo ir žemiškos istorijos. Mokslinis teologijos pobūdis nuolat stiprina kultūrines dvasininkijos ir pasauliečių vertybes, padėdamas spręsti aktualiausias žmogiškąsias problemas. Iškylantis klausimas apie Tiesą ir Absoliutą tai klausimas dėl gyvenimo ir pasaulio eschatologinės ateities.
* * *
Teologijos-filosofijos fakultetas Lietuvos universitete, Kauno mieste, įsteigtas 1922 metais. 1928 metais Vatikano seminarijų ir universitetų studijų kongregacija kanoniškai patvirtino, kad Teologijos-filosofijos fakultetui suteikta teisė teikti teologijos ir filosofijos akademinius laipsnius.
1940 metais sovietams okupavus Lietuvą, specialiu Vatikano apaštališkosios katalikiškųjų studijų kongregacijos leidimu VDU Teologijos-filosofijos fakultetas buvo perkeltas į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją (KTK) ir veikė visą sovietmečio laikotarpį kaip savarankiškas fakultetas, pavaldus Vatikanui.
Lietuvos Nepriklausomybės trimitas galingai prakalbino protus ir širdis. 1989 m. balandžio 28 dieną Lietuvos ir lietuvių išeivių mokslininkų konferencijoje Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas. Pirmieji metai aiškiai parodė, kad atkurtas Universitetas niekada nebus pilnateisis ir pilnavertis buvusio Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir dvasios tęsėjas, jei jame nebus atkurtas Teologijos fakultetas. 1990 metais VDU vadovybė kreipėsi į Kauno ordinarą ir Teologijos fakulteto (KTK seminarijoje) Didįjį Kanclerį kardinolą Vincentą Sladkevičių, kad jis sutiktų, jog VDU būtų atkurtas Teologijos-filosofijos fakultetas. Leidimas buvo gautas ir 1990 m. vasario 28 dieną VDU Senato nutarimu buvo atkurtas VDU Teologijos-filosofijos fakultetas. Taip Kaune atsirado du Teologijos fakultetai. Vienas, aprobuotas Vatikano, esantis KTK seminarijoje, o kitas VDU. Naujojo VDU Teologijos-filosofijos fakulteto dekanu buvo paskirtas kun. prof. dr. Viktoras Butkus. Fakultetas įsikūrė Kaune, Trakų g. 4, Informacijos instituto Kauno filialo patalpose.
1990 m. pavasarį į atkurtąjį VDU Teologijos-filosofijos fakultetą buvo priimti pirmieji studentai (35 studentai ir 46 laisvieji klausytojai, kurie po metų tapo studentais). Pirmieji dėstytojai: pats dekanas kun. prof. dr. Viktoras Butkus, kun. doc. Vytautas Steponas Vaičiūnas, kun. doc. Pranciškus Tamulevičius, kun. doc. Algimantas Kajackas, teol. lic. Faustas Jončys ir teol. lic. Romualdas Grucė. Fakulteto sekretorė buvo Raimonda Bartkienė.
VDU atgavus daugiau patalpų, Teologijos-filosofijos fakultetas buvo perkeltas į Laisvės al. 53. Ten buvo daugiau erdvės, šalia auditorijų ir administracijos patalpų buvo ir metodinis kabinetas bei besikurianti teologijos bibliotekėlė-skaitykla.
Iš 1992 04 25 ataskaitos VDU rektoriui. Tuometinis dekanas kun. prof. dr. V. Butkus rašė: Mūsų fakultetas yra vienintelis VDU fakultetas, neturintis kompiuterio. Bet jau po dvejų metų, 1994-aisiais, KTF VDU Laisvės al. 53 gavo naują metodinį kabinetą su vaizdo aparatūra ir dviem kompiuteriais.
1993 m. liepos 15 dieną ištiktas širdies infarkto mirė VDU Teologijos-filosofijos fakulteto dekanas kun. prof. dr. Viktoras Butkus. VDU vadovybė paprašė kardinolą V. Sladkevičių, kad dekanu būtų paskirtas tuo metu Kauno teologijos fakulteto (KTK seminarijoje) dekanas kun. doc. V. S. Vaičiūnas. Kardinolui sutikus, nuo 1993 m. rudens kun. doc. V. S. Vaičiūnas pradėjo eiti dekano pareigas VDU Teologijos-filosofijos fakultete, kurias ėjo iki 2007 m. Nuo 2007 iki 2008 m. dekano pareigas ėjo kun. doc. Petras Smilgys, o nuo 2008 metų dabartinis dekanas doc. dr. Benas Ulevičius.
1993 metais kardinolas V. Sladkevičius įgaliojo naująjį dekaną V. S. Vaičiūną rūpintis, kad VDU Teologijos-filosofijos fakultetas būtų Vatikano apaštališkosios katalikiškųjų studijų kongregacijos aprobuotas. Pradėta darbinė procedūra. 1994 05 10 Vatikano apaštališkoji katalikiškųjų studijų kongregacija pasisakė, kad Kaune funkcionuotų vienas kanoniškai patvirtintas Teologijos fakultetas, o filosofiją buvo pasiūlyta perkelti į kitą fakultetą. 1994 05 24 Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir VDU Senato 1994 06 01 sprendimu nutarta VDU Teologijos-filosofijos fakultetą ir Kauno teologijos fakultetą (KTK seminarijoje) reorganizuoti į Katalikų teologijos fakultetą prie VDU, kaip pasiūlė Vatikanas.
Vatikano apaštališkoji katalikiškųjų studijų kongregacija liepė suredaguoti naują Teologijos fakulteto statutą, kuris suderinus su VDU vadovybe atsakingai buvo paruoštas. 1995 03 14 naują statutą patvirtino ir Vatikano apaštališkoji katalikiškųjų studijų kongregacija. Taip Kaune gimė vienas Katalikų teologijos fakultetas Vytauto Didžiojo universitete, kuriam priklauso pasauliečiai, klierikai ir dvasiškiai. VDU Humanitariniame fakultete susikūrė atskira filosofijos katedra.
Atsikūrus VDU Teologijos-filosofijos fakultetui labai trūko teologijos dėstytojų, todėl buvo kviečiami profesoriai iš užsienio valstybių. Kun. prof. dr. Jonas Juraitis, Šveicarija; kun. prof. dr. Henšel, Vokietija; kun. dr. Liudvisiak, Varšuvos universitetas, Lenkija; kun. dr. Domininkas Valentis, Vokietija; dr. Kajetonas J. Čeginskas, Švedija; dr. Arvydas Žygas, JAV; mons. dr. Vytautas Kazlauskas, Italija; kun. prof. dr. Kęstutis Trimakas, JAV; prel. prof. dr. Antanas Rubšys, JAV; kun. prof. dr. Antanas Paškus, JAV; kun. lic. Severinas Holocher OFM, Vokietija; kun. dr. Leonas Zaremba SJ, JAV; prel. prof. hab. dr. Henryk Misztal, Lenkija; kun. prof. hab. dr. Marek Chmielewski, Lenkija; kun. prof. hab. dr. Andrzej Dzięga, Lenkija (dabar arkivyskupas).
1997 m. lapkričio 5 dieną VDU su Kauno kurija pasirašė sutartį ir 99 metams perdavė universitetui paveldo teisėmis pastatus Gimnazijos g. 7. Kol buvo restauruojami šie pastatai, Katalikų teologijos fakultetas laikinai prisiglaudė Vilniaus g. 29. Po trejų metų buvo atidaryti nauji Katalikų teologijos fakulteto rūmai Gimnazijos g. 7, su erdviomis auditorijomis ir puikiai restauruota Didžiąja aula.
KTF Didysis kancleris Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ pirmasis VDU įkūrė universiteto kapeliono pareigybę. Viename iš centrinių VDU pastatų (Donelaičio g. 52) yra koplytėlė ir kapeliono kabinetas. Šv. Tomo Akviniečio koplytėlė įrengta KTF Dekanato rūmuose. Čia fakulteto dėstytojai kunigai aukoja šv. Mišias, pasimelsti užsuka studentai, fakulteto darbuotojai, joje nuolat laikomas Švč. Sakramentas.
1994 metais atidaryta Katalikų teologijos fakulteto skaitykla (Laisvės al. 53), kurios knygų fondo pagrindą sudarė a. a. kun. prof. dr. V. Butkaus testamentu Teologijos fakultetui paliktos knygos. Bibliotekos-skaityklos vedėja buvo paskirta Ada Baltrūnienė. Netrukus ši biblioteka-skaitykla buvo pavadinta kun. prof. dr. Viktoro Butkaus vardu. 1999 metais biblioteka-skaitykla perkelta į Kunigų seminarijos patalpas (Papilio g. 5). Skaityklai suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prof. Stasio Šalkauskio vardas. Skaitykloje yra šeši kompiuteriai, skirti studijų ir mokslo informacijos paieškai, el. paštui, kompaktinių diskų skaitymui bei informacijos įsirašymui. Esame dėkingi žmonėms, kurie dovanojo KTF bibliotekai knygas: Los Angeles parapija, JAV; prel. prof. dr. Antanas Rubšys, Niujorkas; Bruklino katalikų parapija ir jos klebonas Vytautas Palubinskas, Niujorkas; kun. dr. V. Cukuras, Čikaga; Rožė Šomkaitė, Niujorkas; kun. prof. dr. Kęstutis Trimakas, Čikaga.
1999 metais VDU Katalikų teologijos fakultete buvo atkurtas religijos mokslo žurnalas Soter (prieškario Lietuvoje leistas nuo 1924 iki 1940). Per dešimt metų žurnale įvairių mokslo sričių mokslininkai paskelbė per 414 mokslinių publikacijų. Žurnale Soter straipsniai spausdinami lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, italų, lenkų ir rusų kalbomis, taigi teologijos, filosofijos, edukologijos, šeimotyros, Bažnyčios istorijos, bažnytinės teisės, sociologijos, etnokultūros, meno, krikščioniškos kultūros ir religijotyros mokslo darbus paskelbė ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Lenkijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Belgijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos mokslininkai.
Žurnalą leidžia VDU leidykla. Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, ISSN Lietuvos agentūra, 1999 m. leidiniui Soter suteikė tarptautinį standartinį serinio leidinio numerį ISSN 1392-74-50; 2001 m. Lietuvos mokslo tarybos kolegijos sprendimu Nr. V-25 žurnalas Soter buvo įtrauktas į Lietuvos periodinių mokslo leidinių sąrašą; nuo 2000 m. veikia interneto puslapis http://www.vdu.lt/Leidiniai/SOTER; 2005 m. žurnalas įregistruotas į Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą Periodinių ir tęstinių mokslo leidinių sąrašą; 2006 m. įregistruotas į Lietuvos mokslo ir studijų elektroninės dokumentų informacinės sistemos (eLABa) bei tarptautines duomenų bazes, kurių sąrašą patvirtino Lietuvos mokslo taryba: Centrinės Rytų Europos virtualios bibliotekos (CEEOL) ir Filosofijos mokslų informacijos centro (The Philosophers Index) duomenų bazes; 2009 m. įregistruotas į tarptautinę Atvirosios prieigos žurnalų (DOAJ) duomenų bazę. Žurnalas Soter yra vienintelis tokio pobūdžio pripažintas mokslo leidinys Lietuvoje.
Per 20 metų KTF VDU neapsiribojo vien Kaunu. 1995 metais prie fakulteto prisijungė Kretingos šv. Antano kolegija, kuri VDU Senato ir Vatikano katalikiškųjų studijų kongregacijos nutarimu pertvarkyta į Kretingos šv. Antano religijos studijų institutą prie VDU KTF. Direktoriumi paskirtas mons. prof. hab. dr. Petras Puzaras, o pavaduotoju prof. hab. dr. Alfonsas Motuzas. Institutas gyvavo iki 2005 metų.
1999 metais Vilkaviškio vysk. J. Žemaičio prašymu, pritariant KTF VDU Didžiajam kancleriui arkivyskupui metropolitui S. Tamkevičiui SJ, VDU Senato posėdžio nutarimu buvo įsteigtas KTF VDU Vilkaviškio vyskupijos filialas Vilkaviškio kunigų seminarijoje. Jam vadovavo kan. prof. dr. Kęstutis Žemaitis. Vilkaviškio vyskupijos filialas gyvavo iki 2005 metų.
KTF VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartis su: Lenkijos Liublino Jono Pauliaus II katalikiškuoju universitetu ir Torūnės Mikalojaus Koperniko universitetu; Vengrijos Budapešto katalikiškuoju universitetu; Kauno Maironio gimnazija. KTF VDU taip pat bendradarbiauja su Lenkijos Varšuvos kardinolo Stepono Višinskio ir Krokuvos universitetais; Belgijos Luveno katalikiškuoju universitetu; Romos popiežiškuoju Laterano universitetu. 1994 metais Kaune lankėsi Vatikano katalikiškųjų studijų kongregacijos Prefektas kardinolas Pio Laghi. Garbingas svečias vizitavo Katalikų teologijos fakultetą VDU.
1995 metais KTF VDU lankėsi komisija iš Romos: vysk. Paulius Baltakis ir prel. prof. dr. Antanas Rubšys, taip pat mokslinė ekspertų komisija iš Norvegijos, kuri gerai įvertino teologijos studijų proceso organizavimą.
2003 m. vasario 1718 d. Katalikų teologijos fakultetą Vytauto Didžiojo universitete vizitavo oficialūs Vatikano katalikiškųjų studijų kongregacijos atstovai: Budapešto ir Esztergomo arkivyskupas Peteris Erdõ ir monsinjoras Francesco Massimo Pepe, šios kongregacijos narys, atsakingas už teologijos studijas Rytų Europoje. Svečiai domėjosi studijų programomis, dėstymo metodika, materialine baze, susitiko su dėstytojais, studentais, universiteto rektoriumi, apžiūrėjo fakulteto biblioteką, akcentavo dėstytojų išsilavinimo bei mokslinio žurnalo svarbą. Vizitatoriai teigiamai įvertino tiek Katalikų teologijos fakulteto Vytauto Didžiojo universitete studijų programas bei dėstytojų kvalifikaciją, tiek materialinę mokymosi bazę.
1995 metais fakultetą baigė pirmoji teologijos bakalaurų laida: 66 absolventai (31 pasaulietis, 33 klierikai, 2 kunigai). Priimti pirmieji magistrantai-licenciatai į dogminės teologijos specializaciją (13 magistrantų). 1997 metais suteiktas teologijos magistro-licenciato laipsnis trim Dogminės teologijos absolventams. Pradėtos Pastoracinės teologijos licenciato studijos priimta 21 studentas.
Išleista 1-oji religijos mokslų bakalaurų laida 43 absolventai. 1998 metais pradėtos dvi naujos KTF VDU programos: bakalaurų studijų Katalikiškoji pedagogika; magistrantūros studijų Bažnytinė teisė. Pradėtos teologijos doktorantūros studijos: priimti pirmieji du doktorantai. Per 20 metų išleista: 1182 katalikų teologijos ir religijos mokslų bakalaurai; 162 dogminės teologijos, pastoracinės teologijos, bažnytinės teisės, krikščioniškojo/religinio švietimo ir šeimotyros magistrai. Parengti septyni teologijos mokslų daktarai: pasauliečiai Agnė Širinskienė, Remigijus Oželis, Benas Ulevičius, Vilija Karaliūnaitė ir Aušra Eidukaitytė bei kunigai Kęstutis Kėvalas ir Žydrūnas Kulpys.
VDU veikia stipri ateitininkų organizacija. 2001 m. įkurta Vytauto Didžiojo universiteto katalikų studentų korporacija Signum. Korporacijos tikslai yra tikėjimas, bičiulystė, tobulėjimas. Remdamasi šiomis sąvokomis, korporacija siekia telkti į korporaciją akademinę jaunuomenę, absolventus bei dėstytojus, siekia padėti jiems tobulėti savo srityje, ugdyti tautinę savimonę ir solidarumą. Korporacija rengia konferencijas, seminarus, parodas, švenčia religines, valstybines, tautines šventes, bendradarbiauja su katalikiškomis organizacijomis Lietuvoje bei užsienyje.
Mokymosi procese gaunamų žinių turtingumas bei supratimas, žmogiškosios patirties mokslinis aiškinimas lemia ir žmogaus dvasinį augimą. Katalikų teologijos fakultete studijuoja daug pasauliečių ir dvasininkų, kurie geba teologijos žinias pritaikyti modernioje visuomenėje bei nešti gerąją naujieną ir krikščioniškąją tiesą į pasaulį.
© 2010 XXI amžius
|