|
Atgimimo kelias ar vergovės takeliai
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Prieš keletą savaičių Lietuvoje buvo minimos 1940 metų SSSR okupacijos metinės. Tai įvyko 1940 metų birželio 10-17 dienomis. Sovietinė okupacija labai pakenkė mūsų krašto žmonėms, šimtai tūkstančių jų žuvo. 1991-1999 metais Rusiją valdžiusi prezidento B. Jelcino administracija pripažino šią okupacijos žalą, bet nuo 2000 metų įsigalėjęs V. Putino režimas pradėjo kitokios politikos erą. Po 2000 metų ir daugelyje kitų buvusių sovietinių respublikų prasidėjo prieštaringi procesai korumpuotų režimų įsigalėjimas, Rusijos emisarų įtaka.
Pereitą šeštadienį mirusio prezidento Algirdo Brazausko mirtis jau spėjo sukelti daug ginčų ir sumaišties. Vienas iš gerai jį pažinojusių žmonių, Kovo 11-osios akto signataras Bronius Genzelis taikliai pavadino A. Brazauską konformizmo simboliu. Didžiulę audrą sukėlė Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovų sprendimas neleisti įnešti buvusio Prezidento karsto į Arkikatedrą. Imta teigti, kad nerodoma pagarbos žymiam politikui. Bet Bažnyčios hierarchai pasielgė teisingai, nes privilegijų taikymas kertasi su krikščioniška etika. AMB pravarde žinomas politikas paskutiniu metu buvo labai garbinamas, bet paklauskime, kur nuvedė Lietuvą tokių neokomunistinių korifėjų kaip Brazauskas ir Kirkilas veikla?.. Ar sukūrėme bent ribotos socialinės gerovės valstybę? (tokį lygį jau pasiekė Lenkija ir Slovakija). Deja, Lietuva atsidūrė kelių labiausiai korumpuotų ir nuskurdusių Europos valstybių tarpe. A. Brazauskas dažnai vadinamas socialdemokratų vedliu, nekūrė socializmo. Pradžioje jis statė komunizmą, vėliau daug prisidėjo prie laukinio monopolinio kapitalizmo sistemos įsigalėjimo mūsų krašte. Kai kurie vilniečiai istorikai jau parengė knygas apie naujausių laikų Lietuvos istorijos periodą, deja šiose knygose yra daug subjektyvumo, ir beveik nieko nesakoma apie A. Brazausko, A. Šleževičius, G. Kirkilo ir kitų jų bendražygių abejotiną veiklą, įsitraukimą į įvairias skandalingas istorijas. XX amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje kai kuriose Rytų ir Vidurio Europos valstybėse buvo įsigalėję iš komunistinės nomenklatūros kilę vadovai S. Miloševičius, V. Mečiaras, A. M. Brazauskas ir dar keli panašūs veikėjai. Prie tokių galima priskirti ir buvusį Latvijos premjerą A. Škėlę, neva pažangų demokratinį politiką, o iš tiesų su KGB klanais siejamą oligarchą bei įtakingą pedofilų klano veikėją. Po to, kai 2000 metų pavasarį buvo atskleista tuometinio Latvijos premjero A. Škėlės ir dar kelių įtakingų valdžios veikėjų priklausymas pedofilų klanui, jis keršijo Latvijos Seimo parlamentinės tyrimų komisijos vadovui J. Adamsonui (Akulai). Tačiau 2007 metais tarptautinis teismas nutarė, kad J. Adamsonas teisus. Komunistinės praeities, su KGB susiję politikai dažnai bando teisintis, iškelia savo nuopelnus ir teigia, kad jie niekuo dėti dėl daugelio nusikaltimų vykdymo. Bet dar 1958 metais rašytojas Hermanas Hesė rašė: Vyrai, į kurių rankas pateko komunizmo valdžios vairas, kalti dėl kiekvieno žmogaus išniekinimo, dėl kiekvieno teroro ir brutalumo pasireiškimo. Komunizmas tai tamsios minios idealas. Ten, kur valdo komunistiniai režimai, klesti smurtas ir klasta. Deja, ir šiuo metu kai kuriose pokomunistinėse valstybėse sistemingai pažeidinėjamos žmogaus teisės.
Lietuva paskutiniu metu garsėja kaip šalis, kurioje dažnai pažeidinėjamos žmogaus teisės. Kartais jau primename Rusiją. Šiuo metu Rusijoje nemažai dėmesio sulaukė buvusios nedidelio Sibiro miestelio merės V. Kozakovos byla. Irkutsko FSB pareigūnai sufabrikavo bylą jos atžvilgiu ir kalina ją jau 2 metus.V. Kozakovos bylą tiria net 15 pareigūnų. Galime prisiminti ir Lietuvoje plačiai nuskambėjusią politinių pabėgėlių čečėnų Gatajevų bylą. Šią bylą tyrė net 15 pareigūnų. Norėtume paklausti, kodėl esminės bylos EBSW, Draugystės aferų, Kauno pedofilijos bylos taip ir liko iš esmės neištirtos? Ir kodėl fabrikuojamos Gatajevų, Eglės Kusaitės bylos? Juk tokios tariamai sensacingos bylos dažniausiai subliūkšta. O korupcija! Juk ji yra vienas iš esminių žmogaus teisių pažeidinėjimo variklių.
Kai kuriose pokomunistinėse valstybėse Lenkijoje, Estijoje, Čekijoje, Slovakijoje susiklostė kitokia padėtis korupcijos lygis čia žymiai mažesnis nei Lietuvoje, o pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis. Dažnai svarstoma apie paviršutinius ekonominis bei socialinius rodiklius. Bet pagrindinis yra santvarkos klausimas tiek Lenkijoje, tie kitose paminėtose šalyse jau nebėra oligarchinės santvarkos. Čia svarbus ne tiek labai įtakingų verslo magnatų oligarchų egzistavimas, kiek konkrečioje valstybėje įsigalėjusi santvarka.
Laisves ir vergovės takoskyra buvo aktuali ir prieš šimtą metų, ir prieš penkiasdešimt metų, ir šiuo metu. Religinis filosofas, rašytojas N. Berdiajevas kadaise rašė: Žmogui gresia vergovė, jei jis nusigręžia nuo esminių krikščionybės principų, jei vietoje savitarpio pagalbos ir brolybės renkasi tironiją. Tironijų įsigalėjimas ir išdavystės sukelia daugelį kančių. Žymus mūsų poetas Kęstutis Genys rašė: Parduota laisvė, maišelį sidabrinių kainuodavo išdavystė ant kalvos, už kokią kainą jūs sutikot tėvynę Lietuvą išduot?...
© 2010 XXI amžius
|